Taigi turime homeopatinių vaistukų buteliuką. Ir ką su juo veikti? Pirmiausia, svarbu jį tinkamai laikyti, t.y. tamsioje, vėsioje vietoje, atokiai nuo stiprių kvapų (pvz., kavos, eterinių aliejų ir pan.), mikrobangų, mobiliųjų telefonų ir pan. Vis tik homeopatinių preparatų vertė slypi jų energetinėj galioj, tad ir stengiamės išsaugoti tą vaistukų energiją nepakitusią, kad jie veiktų būtent taip, kaip mes tikimės.Na, žinoma, susirgus pirmas žingsnis yra pasirinkti tinkamą preparatą, t.y. tokį vaistuką, kuris pilnumoj atitinka ligonio simptomus. O tada jau prasideda taip vadinamas 'atvejo valdymas' (angl., 'case management') reguliuojant vaistukų potenciją ir dozę. Ir deja deja, čia jau visai ne tikslus mokslas. Mat, viskas priklauso nuo ligonio gyvybinės energijos. Vienam ligoniukui pakaks vos vienos 30C potencijos piliulės, kitam prireiks jų kur kas daugiau. Na, chroniškų ligų atveju viskas ypač pasunkėja, bet kolkas kalbam tik apie trumpalaikes ūmias ligas, kurioms paprastai pakanka 30C potencijos.
Taigi, vaistuką galima gerti taip:
1. Vartoti piliules. Šiuo atveju įberiam vieną piliulę į buteliuko dangtelį ir neliesdami jos rankomis beriam tiesiai į burną po liežuviu. Laukiam kol ištirps ir vaistuko energija pereis į mūsų kūno skysčius. Stebim reakciją. Jei liga labai ūmi, reakcijos gali ir nebūti. Nors dažnai net po vienos piliulės žmogui pasidaro šiek tiek lengviau, ramiau emociškai. Ūmios ligos atveju pirmas 6 dozes galima gerti po piliulę kas 10-15 min. Galima ir kas 5 min, jei ligonis dideliame skausme, kaip paprastai būna su kūdikiais esant ausytės uždegimui. Po 6 dozių jau turėtų jaustis bent šioks toks palengvėjimas. Tada intervalus tarp dozių ilginam, pvz. kas 1 val, 3 kart per dieną, ir t.t.. Jei po pirmųjų 6 dozių jokio pagerėjimo nepastebima, ko gero tas vaistukas netinkamas ir reikia ieškoti kito, labiau atitinkančio ligonio simptomus. Jei pagerėjimas matomas jau po pirmos ar antros dozės, laukiam ir stebim ligonį. Gal jam tik tiek ir tereikėjo iki pasveikimo. Jei po kurio laiko vėl ima blogėti, vėl kartojam dozę. Žodžiu, viskas priklauso nuo asmeninės ligonio reakcijos.
2. Vaistukų 'pliusavimas'. Kitas būdas yra vaistukus ištirpdyti vandenyje ir tada vartoti tą aktyvuotą vandenuką. Tai netgi efektyvesnis būdas, nes jis leidžia mums su kiekviena doze šiek tiek pakeisti vaistuko potenciją, t.y. ją pastiprinti. Šiuo atveju dedame vieną piliulę į butelį ar didelę stiklinę vandens (~300 ml). Leidžiame piliulei ištirpti (maždaug 5-10 min). Kiekvieną kartą prieš geriant butelį reiks stipriai suplakti arba gerai pamaišyti vandenuką stiklinėje (apie 10 kartų). Pradžioj vartojame vieną arbatinį šaukštelį arba vieną gurkšnį, jei iš butelio, kas 10 min. Po pirmųjų 6 dozių, jei stebimas pagerėjimas, vartojame kas 1 val. Antrą dieną vartojame po vieną šaukštelį 3 kartus per dieną. Taip darom 3 dienas. Po to geriam po vieną šauksšelį į dieną dar 4 dienas.
Kaip ir su sausom piliulėm, čia aprašyta schema yra tik rekomendacija. Visada reikia stebėti ligonį ir pagal jo būklę pareguliuoti dozių dažnumą. Jei reikia, galima duoti dažniau, o jei sveikimas spartus, galima nutraukti vaistukų gėrimą ir vėl juos vartoti esant pablogėjimui.
Beje, kartą manęs draugė paklausė, 'O gal galiu ne vieną, o šešias piliules iš karto išgerti, man taip blogai?' Rodos natūralus klausimas, ypač kai mes taip įpratę, kad kuo daugiau, tuo geriau. Tačiau homeopatijoj ši taisyklė ne visai taip galioja. Ar mes imsime vieną piliulę ar visą buteliuką iš karto, tai vis tiek bus viena dozė (štai kodėl skeptikai nemiršta demonstruodami savo 'bandymus' su 'mirtinais' homeopatiniais preparatais). Taigi neverta imti šešių piliulių. Jei norite, galite imti dvi, dėl garantijos, jei vieną netyčia būtų neveikli. Bet šiaip pakanka vienos, tad geriau pataupykite savo vaistukus. O jei jau iš tiesų yra taip blogai, kad norisi daug, tada geriau dozes padažninti. Tik taip bus sustiprintas vaistukų veikimas. Ir skeptikams rekomenduoju, ne buteliuką piliulių iš karto praryti, o po vieną kas 5 minutes ir tada padiskutuosim kokios reakcijos buvo ;)
Labai dažnai vaistukus tenka duoti kūdikiams ir mamos nežino kaip. Kartais galima įsigyti specialiai kūdikiams paruoštų vaistukų, tačiau jei tokių neturim, galima naudoti ir suaugusiems skirtas piliules. Galima duoti sausai, t.y. paimti dvi piliules, sutrinti jas tarp dviejų šaukštų ir sudrėkinus savo pirštą kūdikio burnytėje paliesti juo turimą vaistukų pudrą. Tada jau pudruotą pirštą dedame mažuliui į burnytę ir leidžiame vaistukams joje ištirpti. Kitas variantas, ištirpinti turimą pudrą ar piliules vandenyje (virintame, atvėsintame) ir šaukšeliu ar švirkštu duoti leliukui aktyvuotą vandenuką.
Tiesą sakant, vienas malonumas gydyti kūdikius, nes jų reakcijos tokios grynos, tokios aiškios. Dažnai matau ant savo mažylės, kad vos gavusi vaistuką ji iškart nusiramina. Įdomiausia tai, kad ji beveik nėra ragavusi kitokių nei homeopatiniai vaistukų. Užtai labai gerai atpažįsta mamytės stebuklinguosius buteliukus. Vos pamačiusi juos, atveria burnytę ir laukia savo 'saldainiuko' :) Kai prisimenu kiek prasikankinau su vyresniąja, kai gydydavome ją visokiais paracetamoliais, ibuprofenais ir antibiotikais, tai man šiurpas ima. Vaikas klykdavo, o mes bandydavome sugirdyti jai vaistus ir sugoti, kad ji jų neišspjautų. Traumavom ir save ir ją. Užtat dabar patirtis visai kitokia, daug malonesnė visiems, net kai ligos visai nemielos.
Sveikatos jums visiems! Neužšalkite :)
