Kova baigta. Rezultatai

Na, jau daugiau nei savaitė praėjo nuo paskutinio mano rašinio. Tada sirgo mažoji A. ir viskas atrodo tik apie ją ir besisuko. Nors negaliu sakyti, kad sirgom baisiai ar kad aš vis dar panikuoju kiekvieną kartą susirgus vaikui, kaip kad buvo su mažąja S. Tačiau, kaip bebūtų išsikapstėm iš ausytės uždegimo ir bronchito, o ne iš kokio šiaip eilinio peršalimo, tad džiaugiuosi, kad sėkminai ir lengvai.

Paskutinį kartą rašiau, kad pradėjom gydymą su Aconite 30C ir galvojom kaip tęsti. Ir šįkart man tikrai teko pasukti galvą, vis svarsčiau Pulsatilla 30C ar Chamomilla 30C. Abu preparatai tinka ausytės uždegimui, bet skiriami esant skirtingiems simptomams. Apie Pulsatilla jau rašiau, tad trumpai apie Chamomilla. Tai vaistukas pagamintas iš vaistinės ramunėlės, kuri kaip visi žinome turi raminantį poveikį. Taip ir su homeopatinių preparatu Chamomilla. Jis padeda numalšinti skausmą ir irzlumą sergant. Pulsatilla ir Chamomilla turbūt patys populiariausi vaistukai vaikučių tarpe, tad rekomenduojama visoms mamoms jų turėti. Chamomilla padės esant pilvuko skausmams, neramumui, dygstant dantukams (užtai dažnai vadinama 'dantukų fėja'), ausytės ir gerklytės skausmams, peršalimui, temperatūrai ir net viduriavimui, susijusiam su dantukų dygimu. Tačiau, kaip ir su visais homeopatiniais preparatais, svarbu šį vaistuką duoti tik tada, kai tam yra tinkamos indikacijos. Tai yra, jei ligoniukas yra neramus, piktas, kaprizingas. Tokius ligonius labai sunku slaugyti. Jie dažniausiai būna viskuo nepatenkinti, patys nežino ko nori, visko reikalauja, bet gavę meta į šoną, kūdikiai daug rėkia. Emocijose vyrauja pyktis. Tuo preparatas skiriasi nuo Pulstatilla, kur vyrauja liūdesys, siekis gailesčio. Skausmas, kuriam numalšinti reikia Chamomilla preparato, būna labai stiprus, organizmas pasidaro labai jautrus, nepakelia skausmo. Užtai ir emocijos atitinkamos. Vaikučiai pasijunta geriau, kai yra nešiojami, bet reikia vaikščioti greitai :) Jei skausmas dantukų, paprastai jį susilpnina kas nors šalto. Stiprus požymis nurodantis šį vaistuką, jei vienas vaikučio žandukas radonas, o kitas išbalęs. Jei paleisti viduriukai, jie bus žali, sugedusių kiaušinių kvapo. Jei ligonis karščiuoja, tai ir pakaituoja, ypač veidukas ir galvytė, ir nori gerti.

Na va, rodos viskas labai aišku. Ir jei sulyginsite su Pulsatilla, pamatysit aiškius skirtumus. Deja deja, realybėj ne visada taip aiškiai viskas būna, ypač kai kalba eina apie kūdikius, kurie vieną minutę būna pikti, kitą vargšiukai ir sumaišo savo mamytėms galvas. Kaip pasakė viena homeopatė, tokiose situacijose duodi ryte Pulsatilla ir stebi vaikutį, o vakare duodi Chamomilla ir darai tą patį. Pokyčiai po vaistuko turėtų išduoti paslaptį, kuris labiau tiko. O aš kartais netekusi vilties priimti teisingą sprendimą ir norėdama kuo greičiau padėti savo mažąjai, duodu abu. Žinoma, už tai būčiau pasmerkta klasikinės homeopatijos pasekėjų, bet į bėdą patekusiai mamai tai atleistina :) Juk geriau taip, nei griebtis anitbiotikų ar nuskausminamųjų. Vienintelė problema su tokiu požiūriu, kad galiausiai taip ir nesužinom, kuris gi preparatas tiko ir padėjo, tad sekantį kartą ir vėl reikės viską bandyti nuo pradžios.

Na, o užbaigiant šiandienos beletristiką, pasakysiu tiek, kad labai greitai mano mažąjai išsivystė visai negražus kosuliukas, kuris man labai smagiai padiktavo, kad mums reikia Hepar Sulph 30C. Pagamintas šis vaistukas iš kalcio sulfido, kuris išgaunamas kaitinant kalcį (iš kriauklės vidaus) su siera (iš augalų). Čia vienas iš pagalbininkų bronchito atveju, ypač kai jis pasireiškia po peršalimo. Vėlgi stebim ligonio simptomus. Ir šiuo atveju norim pamatyti, kad ligoniukui nuolat šalta, ji/s vis siekia šilumos (šiltų patalų, drabužių, gėrimų). Vėlgi, kaip ir su Chamomilla, vyrauja jautrumas, nes skausmas aštrus, nepakeliamas (pvz., gerklės, ausies). Ligonis nenori, kad jį liestų, būna piktas, greitai įsižeidžiantis, impulsyvus, mėgsta ginčytis. Dar šiam preparatui charakteringa uždegimai, infekcijos su pūliavimu (pvz., tonzilitas, ausų uždegimas, spuogai). Jei pūlinys atviroj vietoj, jis gali būti sūrio kvapo. Ligonis dažnai prakaituoja, ypač naktį, ir prakaitas būna rūgštaus kvapo. Jei ligonis kosi, kusulys primena lojimą, būna sausas naktį ir drėgas ryte. Balsas būna gergždžiantis. Šaltame ore bėga sloga, ima čiaudulys.

Mums šis preparatas puikiai padėjo. Kai paprašiau savo draugės, kuri yra šeimos gydytoja, paklausyti mažosios plaučiukus, ji tepasakė: 'Buvo bronchitas, bet jis sėkmingai traukiasi. Dar porą savaičių pakosės ir išsivaikščios viskas'. Praėjo 5 dienos po mūsų pokalbio, o mano lelytė jau nebekosi :)

Kitą kartą parašysiu kaip gerti vaistukus, nes šįvakar ir taip jau labai išsiplėčiau...

Sergam savais būdais...

Kažin kodėl taip yra, kad kai tik imu ir pasiryžtu parašyti ką nors į blog'ą, būtinai suserga viena iš mano dukryčių? Gal čia mane taip tikrina kažkas iš viršaus? Kaip mano mama vis klausia: 'Tai savais būdais gydai?' Na, savais savais... O kokiais dar galiu gydyti, jei tvirtai tikiu, kad 'savi' būdai yra saugiausi ir efektyviausi? Taigi ir vėl nuo šio ryto 4 val praktikuoju 'savus' gydymo būdus pasitelkusi homeopatiją. (Tad nepykit jei su klaidom parašysiu, nes kaip ten bebūtų kiekviena vaiko liga nualina tiek fiziškai, tiek psichologiškai.)

Ir vis tik kaip gerai nuolat prie savęs turėti pirmosios pagalbos homeopatinių preparatų dežutę (homeopathic first aid kit). Nesu tikra ar tokią galima įsigyti Lietuvoje, bet jei galit, labai rekomenduoju. Aš su savąja nesiskiriu ir artimiesiems tokią įtaisiau. Dubline ją galima įsigyti Nelsons homeopatinėje vaistinėje, o Didžiojoje Britanijoje - Helios. Tai dėžutė su 36 buteliukais (būna ir mažesnių - 18 buteliukų rinkinių ir net specialioms situacijoms skirtų, pvz. nėštumui ir gimdymui) 30C potencijos homeopatinių vaistukų, skirtų įvairioms kasdieninio gyvenimo situacijoms, nuo persivalgymo iki peršalimo ar nudegimų. 30C potencija yra universaliausia homeopatijoje, nes veikia tiek fizinį kūną, tiek emocinį, psichologinį lygį. Taigi ji dažniausiai naudojama pirmajai pagalbai.

Kalbant apie pirmąją pagalbą, tai nereiškia, kad vat čia esamoj situacijoj pagelbėjom sergančiajam ir toliau jį perduodam į profesionalų rankas. Jei pakanka žinių ir pasitikėjimo savimi, su 30C potencija galima išgydyti daugumą trumpalaikių (ne chroniškų) negalavimų. Į pagalbą čia ateina ir knygelė, kurią paprastai gaunate su vaistukų rinkiniu. Joje trumpi vaistukų aprašymai ir dažniausiai pasitaikančios situacijos su rekomendacijom. Nors, tiesą pasakius, visiškai neturint žinių gan sudėtinga atrasti tinkamą homeopatinį preparatą. Visgi homeopatija neskiriama pagal ligos diagnozę, o parenkama pagal individualius ligonio simptomus. Taigi ir preparatų tai pačiai problemai išspręsti gali būti daug. Čia ir yra didžiausias sunkumas su homeopatija - atrasti tą labiausiai ligą atitinkantį preparatą, similium, vadinamą. Jo neatradus, rezultatas nebus džiuginantis. Ir nors homeopatiniai vaistukai nepadarys žalos, bet netinkamai parinkti jie neduos ir naudos. Kaip rašiau ankstesniame įraše, jei vaistuko energija neatitiks ligos energijos, nebus ir gijimo. Dažnai tokiais atvejais sakoma, kad homeopatija neveikia. Bet homeopatija negali neveikti. Ji veikia visada! Tik gali būti, kad homeopatas suklydo.

Tai vat ir kankinuosi kiekvieną kartą bandydama atrasti tą similium. Ir kažkodėl analizuojant užrašytus atvejus tai daug lengviau, nei susidūrus su realia situacija, ypač kai tai liečia vaikus. Juk nepaklausi 10 mėnesių leliuko kodėl jis klykia atsikėlęs vidury nakties. Aha, temperatūros turi. Vadinasi, vienas simptomas jau užrašytas. Bet turbūt ne tik dėl to verkia. A, ausytę dengia delniuku. Matyt, skauda. Įtariu ausytės uždegimą. Bandau liesti, nustumia mano ranką. Dar vienas simptomas - skauda ausytę. Bandau atsukti ką veikėm vakar, kad taip nutiko. Buvom pasivaikščioti. Pūtė labai smarkus vėjas ir nors apsirengėm šiltai sušalom. Vat, jau ir ligos priežastį galiu užsirašyti - perpūtė vėjas. Ir taip po truputį žingsniuoju. Pirma mintis ateina į galvą - Aconite. Jau rašiau apie šį preparatą. Jis visada pirmas mano sąrašuose, kai žinau, kad ligos priežastis yra peršalimas, kai liga užklumpa staigiai ir netikėtai, su karščiavimu ir skausmu. Tada dar pasitikrinu: jei ligonis gulėdamas rausvas, o atsisėdęs pabąla. Vat ir pataikiau! Duodu Aconite (jei būtų labai raudonas ir išsiplėtusias vyzdžiais, duočiau Belladonna). Šiąnakt irgi mums jo prireikė. Kelių dozių. Numušė temperatūrą, nuramino mažąją. Ryte vyras klausė, ką aš jai daviau, kad taip greitai atvėso ir užmigo ;)  Beje, jei vaikas užmiega gavęs vaistukų dozę, tai laaabai geras ženklas, kad pataikėm. Dar kelios dozės Aconite šiandieną ir vėl stebėjimas ir bandymas interpretuoti mažosios elgesį, o iš jo spręsti apie ligos simptomus ir tolimesnį gydymą. Sakiau, nelengva! Bet juk tam ir mokomės...