Su Šventėm!

Tegul senuosiuos lieka klaidos, abejonės,
Neišsipildę norai, dužusios svajonės.
O į Naujus pasiimkite jūs viltį ir tikėjimą,
Sielos ramybę ir širdies švytėjimą...

Su praėjusiom Šv. Kalėdom ir su Naujaisiais 2013-aisiais Metais, brangieji!
Tegul jie būna homeopatiški jums ir jūsų artimiesiems ;)

O jei Naujųjų vakarą pasiseks šiek tiek per daug pašvęsti ir ryte aplankys nemalonūs simptomai, pasikvieskit į pagalbą Nux Vomica. Airiai nedaug težino apie homeopatiją, bet šį vaistuką žino visi pub'ų lankytojai. Keli žirniukai ir pasaulis taps šviesesnis :)

Visada jūsų, R

Šalčiams sugrįžus...

Na va, ir įsibėgėjo ruduo. Na, bent pas mus Airijoje. Jau dvi dienas pila kaip iš kibiro ir vis daugiau pažįstamų ima skųstis visokiais negalavimais. Vat ir manęs šaltis neaplenkė. Visą savaitgalį praleidau susuktu kaklu, išbertom lūpom ir su neaiškios kilmės alerginiu rinitu. Deja deja... Net ir gydytojai, ir homeopatai serga. O kaip gerai būtų, jei nesirgtume. Vien dėl to būtų verta medicinos mokslus baigti :)

Taigi šį kartą apie peršalimus. Iš tiesų, tai labai sunku apie juos rašyti, nes yra begalė homeopatinių preparatų peršalimams gydyti. Juk peršalimai labai painūs. Jie pasireiškia begale visokiausių būdų ir jų simptomai labai sparčiai keičiasi. Tad čia aptarsiu tik keletą vaistukų. Gal kažkas ir jums tiks? O jei ne, gal ateis noras apsilankyti pas homeopatą, o nesigriebti Paracetamolio, Ibuprofeno ar dar blogiau anitbiotikų :)

Jau anksčiau minėtasis Aconite, mano nuomone, yra būtinybė kiekvienuose namuose. Tai pirmas vaistas, kurio griebiamės vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus. Ir griebiam greitai, nes jis efektyvus tik ligos pradžioje - pirmąsias 24-48 val. Jei pražiopsosit, reiks ieškoti kito vaisto. Dar priminsiu, kad Aconite labiausiai tinka, kai susergame staigiai, netikėtai, dažniausiai perpūsti vėjo. Pagrindiniai simptomai: skauda gerklę, čiaudulys, užgulusi nosis, galimas staigus ir aukštas karščiavimas, ypač vidurnaktį. Tačiau, net jei nėra visų šitų simptomų, tik jaučiatės kažkaip ne taip, verta išgerti bent vieną žirnelį Aconite. Kartais tik tiek ir tereikia, kad nuvyti ligą. O dar jei Ferr Phos homeopatinių ląstelių druskų turėsit (pvz., 6C potencijos), tai išvis puiku. Jos stiprina kraują ir bendrą organizmo atsparumą. Puikus priešnuodis prasidėjus pirmiesiems ligos simptomams :)

Na, o jei jau praleidote Aconite stadiją, teks jau sekti ligos simptomus ir spręsti, koks vaistukas labiau tinka. Kreipsitės į Arsenicum, jei pagrindinis simptomas bus sloga ir ne šiaip bet kokia, o tokia, nuo kurios nosis parausta, oda tarsi rūgšties nugraužta tampa, nosį, akis, gerklę tarsi degina. Paprastai prie šio vaistuko būna labai šalta, nors oda gali būti karšta. Ir dar labai nesinori būti vienam/ai.

Belladonna, tai vaistinė šunvyšnė. Ji, kaip ir Aconite, gali pasireikšti staigia ir labai aukšta temperatūra arba staigiu tonzilitu. Beje, tai pagrindinis vaistas nuo tonzilito! Pagrindiniai Belladonnos simptomai tai intensyvus raudonis (veido, gerklės), blizgančios akys su išplėstais vyzdžiais, šaltos rankos ir kojos, bet degantis veidas ir kūnas. Ligonis gali būti piktas ar net haliucinuoti.


Kitas labai svarbus vaistukas, tai Gelsemium. Pagamintas iš geltonojo jazmino, Gelsemium yra pirmas vaistas nuo gripo. Šiuo atveju liga pasireikš lėtai. Pajusite skaudančius raumenis, šaltuką bėgiojantį nugara ir bendrą silpnumą, sunkumą. Gali skaudėti galvą, pakilti temperatūra. Norėsis, kad visi paliktų ramybėje.

Na, o mano ko gero mėgstamiausi vaistukai (nes dažniausiai tinka mano vaikams), tai Phosphorus ir Pulsatilla. Apie Pulsatilla jau rašiau ir tik priminsiu, kad tai dažnas vaikų vaistukas, ne tik peršalus. Peršalus Pulsatilla atpažinsite pagal geltonai žalius arba 'perlinius' 'snargliukus'. Jie nedirgins odelės, bet bus gana tiršti. Kosulys, jei bus, irgi bus tirštas, tarsi iš krūtinės, nors naktį gali tapti sausas. Bet svarbiausia, ligoniukas niekur nenorės paleisti jūsų, beprotiškai reikalaus dėmesio ir gailesčio, o geriau pasijus tik jūsų glėbyje ir gryname ore.

O vat Phosphorus jau šiek tiek kitoks. Vėlgi labai tinkamas vaikams. Vaikutis nebus prilipęs prie jūsų, o greičiausiai žais sau ramiai, nors gali turėti temperatūros. Peršalimas prasidės nuo gerklės: gali pakisti balsas, tada prasidėti sausas kosulys, kuris greičiausiai nusileis į krūtinę. Labiausiai kosulys pasireikš pasikeitus temperatūrai, t.y. išėjus iš kambario į lauką ar atvirkščiai - iš lauko į kambarį! Taip pat gali būti sloga ar net iš nosies bėgti kraujas.

Na, o pabaigai mažutis patarimas, jei ima pulti lūpų pūslelinė (kaip kad mane šiom dienom užpuolė) - Nat Mur. Mano tėtis jį vadina stebuklu, bet kaip visada čia labai svarbu laiku vaistuką išgerti - vos pradėjus kutenti, niežtėti. Tada pūslėlė ko gero net neiškils. O jei iškils, kur kas greičiau sugis ir nereikės jokių Aciklovirų (Zovirax :)

Mano slaptas ginklas - žalios sultys

Kaip sakiau, dar daug vaistukų nepaminėjau. Bet gal ne visada jie yra svarbiausia. Be vaistų, juk labai svarbu stiprinti organizmą. Kol nesergam, mano slaptas ginklas yra alavijų sultys arba pačių išspaustos žalios sultys. O susirgus, aš dažniausiai į pagalbą kviečiuosi savo mylimą 'makalošę': trintas česnakas, svogūnų sultys, citrinos sultys, medus it imbieras. Be to, apsirūpinu ežiuolės lašiukais, kartais ir vitaminu C bei probiotikais. Prie viso to sumažinu pieniškų produktų ir bananų kiekį ligonio racione, nes jie skatina karkalų susidarymą, ir duodu daug daug skysčių. Dar, žinoma, poilsis ir liga pati ima trauktis iš kiemo :) Į sveikatą!

Atostogoms pasibaigus...

Visgi kaip malonu vasarą apturėti tikras atostogas - tokias, kai gali niekur neskubėti, kai vaikai užimti ir mėgaujasi draugų bei giminių dėmėsiu, kai pati gali užsiimti įvairiais hobiais ir šiaip veiklomis, kurioms metų eigoj laiko ar galimybių neatsiranda. Kaip tik tokias šiemet apturėjau ir aš. Po pusantro mėnesio praleisto Lietuvoje galiu pasidžiaugti puikiai pailsėjusi. Tačiau grįžti namo į savo rutiną ne taip paprasta. Jaučiuosi šiek tiek išsibarsčiusi, sunku susitelkti. Gal dėl to praėjęs savaitgalis praleistas moksluose buvo labai sunkus. Bet užtai metai bus daug žadantys. Daug naujų žinių ir dar gilesnė pažintis su homeopatija. Laukia daug nepaprastai įdomios informacijos ir turiningų susitikimų. O kartu ir naujų iššūkių :)

Žinių fontanas :), o tiksliau 'dainuojantis' fontanas Druskininkuose

Na, bet šiandien ne apie tai. Vakar užsakinėjau homeopatinius vaistukus vienam artimam žmogučiui (deja, homopatinė vaistinė Dubline užsidarė, tad vaistukus tenka užsisakinėti internetu) ir pagalvojau, jog šią vasarą galima pavadinti Arnicos vasara. Šių vaistukų man ir mano artimiesiems prireikė tiek daug kartų. Jau nekalbu apie vaikus, kurie vis krenta, griūva, galvas daužosi... Jau anksčiau rašiau, kad čia be Arnikos niekaip neišsiverčiam net jei trauma atrodo visai nereikšminga ir vaistuką duodam tik dėl viso pikto. Aš stengiuosi nė vieno 'užsigavimo' ar sužeidimo nepalikti be 'stebuklingos' piliulės, nes kaip pasakė mano osteopatė, šoko galim ir nepastebėti, bet jis vis tiek lieka mūsų kūno atmintyje. Tad verčiau jį pašalinti vienu ar dviem Arnicos žirniukais, ar ne?

'Stebuklingojo' žirniuko šią vasarą prireikė ir man, kai smagiai besičiuožinėdama Ledo arenoje staiga apvirtau aukštielnika ir susitrenkiau galvą. Kas žino kokių padarinių galėjau tikėtis, jei ne keletas dozių Arnicos tą vakarą ir sekančą dieną. Bet pati nuotabiausia mano patirtis su Arnica visai nesusijusi su traumom. Tiesiog vasaros viduryje man ėmė skaudėti riešus. Pradžioj nekreipiau dėmesio, bet skausmui vis intensyvėjant pradėjau šiek tiek nerimauti. Mama vis suko ratus, sakydama, kad liaučiausi vaidinusi Marytę Melnikaitę ir išgerčiau 'savo' vaistų, jei jau neimu jos pasiūlytų tepaliukų. Pabandžiau. Pradžioj Hypericum, nes maniau, kad gal nuo nervų tie skausmai, o šis vaistukas pagamintas iš mūsų gerai žinomos Jonažolės ir puikiai tinka prie visų 'nervinių' ligų. Jokių rezultatų. Tada bandžiau Rhus Tox, nes tai vienas iš pagrindinių vaistukų nuo sąnarių sužeidimų, patempimų, artritinių ir reumatinių skausmų, ypač jei jie pablogėja esant šaltam, drėgnam orui, o palengvėja nuolat judant. Jokių rezultatų. Kaip sako, nepadėjo Rhus Tox, bandyk Ruta, nes ji labiau tinka smulkiesiems sąnariams. Pabandžiau. Ir vėl ne. Griebiausi Bryonia, nes skausmas buvo aštrus ir palengvėdavo stipriai aprišus ranką. Vėlgi be rezultatų. Nusprendžiau, kad man riešo kaklelio uždegimas ir nieko čia nebus, kol nepradėsiu daugiau ilsinti riešų, t.y. mažiau nešioti savo mažąją ant rankų. Bet kaip tai padaryti?

Arnica Montana

Žodžiu, prasikankinusi 3 savaites, galiausiai nusprendžiau apsilankyti pas chirurgą. Susiradau tokį, kuris užsiima ne tik įprastine medicina, bet ir natūraliais gydymo metodais (Alvidas Didžiulis, jei kam įdomu), nes juk aš 'rimtų' antiuždegiminių vaistų vis tiek neimsiu :) Ir ką gi, buvo peršviesti riešai ir man nustatyta diagnozė - prasidėję sąnarių atrofiniai degeneraciniai procesai. Trumpai tariant, nyksta sanarių kremzlės ir ant sąnarių susidarę ataugos. Gydytojas mane puikiai suprato ir vietoj 'tikrų' vaistų išrašė organizmo valymo programą, bei gliukosamino kompleksą kaip papildą, nors vis tiek per dantį patraukė sakydamas, 'Tai ko eini pas gydytojus, jei vaistų nenori' :))) Susitarėm, kad 'nuskausminamaisiais' pasirūpinsiu pati. Ir kažkodėl tik tą momentą aš prisiminiau apie Arnicą. Grįžusi namo iš karto susimaišiau jos į puodelį ir visą dieną sąžiningai gėriau. Sekančią dieną skausmas buvo beprotiškas. Atrodė, kad man kas riešus sulaužė. Bet aš nenusiminiau, mat supratau, kad vaistai veikia. Kaip? Ogi, kaip ir visoj natūralioj medicinoj, homeopatijoj mes žinom, kad prieš pasitraukdama liga paaštrėja. Kartais tas paaštrėjimas būna vos pastebimas ir mes jo neužfiksuojam, bet kartais jis labai ryškus (pvz., temperatūra pakyla iki maksimumo prieš nukrisdama visai). Homeopatai mano, kad stiprus paaštrėjimas gali įvykti jei vaistukų dozė yra per didelė. Tiesiog vietoj to, kad švelniai pastūmėtų organizmą sveikatos link, jie smarkiai išjudina žmogaus gyvybinę energiją ir ji ima skubėti su liga susitvarkyti. Taip atsitiko ir man. Tądien kai skausmas labai paaštrėjo tęsiau savo gydymą su Arnica (nors dozę sumažinau) tikėdamasi, kad po kelių dienų viskas aprims. Bet kelių dienų nereikėjo laukti. Jau sekančią dieną atsikėliau be skausmo. Jis dingo, tarsi niekad jo ir nebūtų buvę. Dar vieną dieną pagėriau Arnicą. Skausmas nebesugrįžo ir jau koks mėnuo gyvenu be jo. Nors vis dar geriu gydytojo Didžiulio duotus vaistukus ir turėčiau už poros savaičių pas jį apsilankyti. Būtų įdomu vėl peršviesti riešus ir išvysti rezultatus. Deja, vien dėl to į Lietuvą neskrisiu, tad kolkas nesužinosiu ar kas struktūriškai pasikeitė mano riešuose.

Taigi, šio rašinio reziumė - niekad nenuvertinkit Arnicos galios:) Atrodo toks įprastas, toks žinomas ir gal kiek nuvalkiotas vaistukas, bet jis iš tiesų mus gali labai daug kur išgelbėti ir nustebinti. Tikiuosi, kad jis padarys tokį patį 'stebuklą' ir tam brangiam žmogučiui, kuriam jį vakar užsakinėjau. O galbūt ir jums :)

Po konferencijos...

Praėjusį savaitgalį pirmą kartą sudalyvavau Airijos Homeopatų Asociacijos konferencijoje, kuri vyko Limerick'e. Koks nuostabus renginys! Grįžau be galo sužavėta, įkvėpta ir su didžiuliu pasididžiavimu, kad ir aš priklausau šiai nuostabiai profesijai.

Įdomiausia tai, kad penktadienio rytą man prasidėjo migrenos priepuolis. 'O ne!', pagalvojau, 'Kažkas bando man pakišti koją'. Žinodama savo ankstesnę patirtį su migrenom, jau numačiau, kad konferencija man nuplaukė ir laukia ilgas savaitgalis lovoje su beprotišku galvos skausmu, pykinimu, sutrikusiu regėjimu ir nuolatiniu bandymu 'atsimušti' nuo vaikučių 'rūpesčio' ir gauti šiek tiek ramybės. Tačiau aš užsispyrusi, nusprendžiau, kad šis renginys man per daug svarbus, kad jį praleisčiau. Tad vos pasirodžius pirmiesiems simptomams (regėjimo sutrikimui), griebiau telefoną ir paskambinau savo homeopatui. Jis jau irgi ruošėsi išvažiuoti į konferenciją, tad man labai pavyko, kad jį laiku pagavau. Nieko nelaukdamas jis man davė vaistukus ir paaiškino, kad kuo greičiau juos imsiu gerti, tuo geresnis efektas. Migrenos labai klastingos ir jei jau leidi joms įsibėgėti, sustabdyti labai sunku. Taigi ėmiau gerti savo žirniukus (Violet 10M ir Indigo 200C) kas pusę valandos, pakaitomis tai vieną, tai kitą. Galvos skausmas vis tik prasidėjo. Tačiau jis nebuvo toks baisus, kaip tikėjausi. O svarbiausia išliko pastovus iki vakaro. Taip, nesijaučiau sveika kaip ridikėlis ir atsargiai elgiausi su savim, vis pagulinėjau, gėriau daug vandens ir pan. Tačiau džiaugiausi, kad manęs nepykino ir galvos skausmas tikrai buvo pakeliamas. Nusprendžiau palaukti iki šeštadienio ryto, o tada galutinai apsispręsti važiuoju ar ne.

Ir ką gi, šeštadienį nubudau 6 val ryto, galvą dar skaudėjo, bet daugiausia judinant ir skausmas buvo daug mažesnis nei vakare. Nusprendžiau - važiuoju! Ir išvažiavau. 200 km atvairavau be problemų, atsėdėjau visą dieną konferencijoj, vis gėriau savo vaistukus ir vakare pajutau, kad galvos skausmo nebėra. Kas keisčiausia, kad skausmas dingo, bet ir pavargusi nesijaučiau, kaip kad paprastai būna po migrenos. Nieko! Tarsi migrenos nė nebūtų buvę. Fantastika! Maniau, kad tą vakarą turėsiu anksti atsigulti, t.y. save patausoti kitai dienai, bet ne, jaučiausi taip gerai, kad leidau sau pavakaroti su grupiokėmės pub'e, nors alkoholio nusprendžiau vengti.

Taigi nuo šiol, nebežadu savęs aukoti migrenos priepuoliams. Sekantį kartą jei jie norės mane prgriebti, vėl bėgsiu pas homeopatą :)

A, o dėl konferencijos. Čia galėčiau rašyti ir rašyti. Bet pasakysiu tik tiek, kad pagrindinė tema buvo 'Homeopatija moderniame pasaulyje'. Turbūt nenuostabu, kad tokia tema buvo parinkta, ar ne? Juk homeopatijai jau daugiau nei 200 metų. Ir jos principai išliko nepakitę. Daugumą homeopatų iki šių dienų dirba pagal klasikinį metodą, sukurtą homeopatijos tėvo Hahnemanno ir išvystytą kitų žymių homeopatų, kaip Kent, Hering, Close ir pan. Ir tai nuostabu, nes tai rodo, jog homeopatija - tvirta ir patikima sistema. Tačiau kas dažnai buvo minima konferencijos metu, dažnai šiais laikais klasikinio metodo nebepakanka. Juk šiuolaikinį žmogų veikia kur kas daugiaų veiksnių, nei prieš 200 metų. Mes gyvename labai dinamiškoje visuomenėje, kur žmogus nuolat turi žongliruoti šimtais veiklų, gyvena nuolatiniam strese, valgo daug kartų perdirbtą maistą, yra apsuptas tūkstančių chemikalų, radiacijos, elektromagnetinių bangų ir pan. Taigi homeopatija turi į visa tai atsižvelgti. Kodėl kartais mūsų vaistukai 'neveikia'? Jie veikia, tačiau jie turi nuolat kovoti su taip vadinamais 'palaikančiais veiksniais' (angl. maintaining causes), kurie trumpina vaistų efektyvumą. Juk nenuostabu kad, jei žmogus turi problemų su žarnynu ir yra gydomas homeopatiškai, tačiau ir toliau sau valgo jam netinkamą maistą, stebuklas neįvyks. ARba žmogui su chronišku nuovargiu gali parinkti patį geriausią homeopatinį gydymą, bet jei žmogus dirba su antenomis, skleidžiančiomis elektromagnetines bangas, jis nuolat kenčia nuo elektomagnetinės taršos. Nesuteikus žmogui apsaugos nuo šio spinduliavimo, kažin ar galima sulaukti ilgalaikių rezultatų nepaisant kokiu būdu tu jį gydysi (homeopatiniu, alopatiniu ar kt.).

Taigi šiuolaikiniai homeopatai dirba integruodamai įvairias sitemas į savo praktiką. Vieni telkiasi į pagalbą kineziologiją, kiti mitybinę terapiją, treti kuria homeopatinių vaistukų kombinacijas, padedančis detoksikuoti organizmą ir palaikyti pagrindinius organus, ketvirti atranda naujus vaistus labiau atspindinčius šiuolaikinį žmogų ir pan.Homeopatija šiais laikais turi tiek daug pasiūlyti, kad sunku net protu visa tai aprėpti. Bet iš kitos pusės juk tai nuostabu! Tiek galimybių, tiek kelių parinkti individualų gydymą kiekvienam pacientui. Tad, nors yra žmonių, norinčių, kad homeopatija būtų nustumta į pogrindį, aš manau, kad ji yra gyva kaip niekada. Puikiausias to įrodymas visi tie, kurie pristatė savo darbus konferencijoje - homeopatai su 20 - 30 metų patirtimi, turintys sėkmingas praktikas, darantys tyrimus, rašantys knygas ir pan. Tikras įkvėpimas :)

Na, o pabaigai pora receptukų, jei norėtumėt atlikti homeopatinę detoksifikaciją:

1. Vieną piliulę Silica 6C arba 9X ryte ir vieną piliulę Nux Vomica 6C arba 9X vakare. Taip pagerti savaitę. Kartoti kas mėnesį arba kartą į sezoną.

2. Po vieną piliulę Pulsatilla 30C, Carbo Veg 30C ir Arsenicum 30C. Sudėti į atvėsintą virintą vandenį. Ištirpinti. Gerti po du gurkšnius du kartus į dieną dvi dienas. Pakartoti po savaitės.

Sėkmės 'valantis' ir duokit žinoti kaip sekėsi :)

Žaizdos žaizdelės žaizdelytės

Taigi taigi kaipgis, žiūriu gi ir pratekėjo čia to laiko tiek daug ir taip greitai. Kol rašiau visus šių metų baigiamuosius darbus daugiau niekam galvoj vietos ir nebeliko. Tad atleiskit...

Vat kad užsibaigiau jau šiuos akademinius metus, pamaniau, kad laikas peržvelgti, kokių gi dar užslėptų deimančiukų aš turiu savo užrašuose. Šįkart pirmosios pagalbos patarimas, t.y. ką daryti susižeidus.

Pasakysiu, kad yra du patys svarbiausi hompeopatiniai preparatai, kuriuos kiekvienas turėtų turėti savo vaistinėlėje. Tai Arnica ir Aconite. Kaip visada, aš rekomenduoju juos turėti 30C potencijos, nes ji tiesiog universaliausia.

Apie Aconite jau rašiau ir visi jau žinom, kat tai nuostabus vaistukas prigauti pirmiesiems ligos simptomams peršalus. Tačiau ne tik peršalus jis puikiai padės. Tai preparatas nuo šoko ir išgąsčio bet kokioj situacijoj. Taigi, kalbant apie žaizdas, Aconite bus pirmasis vaistukas kurį išgersite, jei sužeidimas sukėlė emocinį šoką ar tiesiog stipriai sukrėtė. Ypač tai galioja vaikams, kurie kartais net kelioms dienoms praėjus vis prisimena įvykį. Duokite tokiam pacientui 1 piliulę po liežuviu ir jei reiks pakartokite už 15 min.

Arnica taip pat vaistukas nuo šoko, tačiau nuo fizinio. Ypač akivaizdu, kad pacientui reikia Arnicos, jei žaizda didelė, bet žmogutis ją neigia, sako, kad viskas gerai ir prašo palikti jį ramybėje, jokiu būdu neliesti. Tada po Aconite duodame Arnicos piliulę, kuri tarsi sugrąžina pacientą į kūną ir leidžia adekvačiau pažvelgti į situaciją. Be to, Arnica palengvina žaizdos gijimą, nes nuima skausmą, tinimą ir uždegimą. Taigi būtinai būtinai įsigykite Arnicos, ypač jei turit vaikų, kurie nuolat kur nors užsigauna.

Na, o dabar apie konkrečius sužeidimus ir vaistukus jiems.

Sužeidimams, kur pažeisti daug nervų galūnių turintys audiniai (pvz., lūpos, pirštai, uodegikaulis) ir skausmas tarsi keliauja nervu labiausiai tiks Hypericum. Vėlgi galvojant apie vaikučius, dažniausiai jiems Hypericum prireikia, kai prisispaudžia pirštukus. Vien pagalvojus skauda...

Pirmas vaistas nuo durtinių žaizdų yra Ledum. Ypač jei netyčia atsistojot ant vinies, o dar jei parūdijusio... Žaizdos, kurioms reikia Ledum paprastai būna šaltos ir apmirę, bet vis tiek labai norisis šalto kompreso ant žaizdos.


Dar viena priežastis dėl kurios Ledum ir Hypericum būtina turėti pirmosios pagalbos vaistinėlėje, tai stabligė. Nors dauguma šiais laikais skiepyti nuo stabligės, vis tik nė vienas iš mūsų nesame 100% apsaugoti. O kadangi orai nors ir ne sparčiai, bet po truputį šyla ir vis daugiau laiko praleidžiame lauke, vertėtų pasirūpinti tinkama apsauga susižeidus. Tubūt nereikia net sakyti, kad žaizdą privalome gerai išvalyti ir saugoti nuo infekcijos bet kokio sužeidimo atveju. Čia labai gerai būtų turėti homeopatinės Hypercal tinktūros. Joje sumaišyta Hypericum (jonažolė) ir Calendula (medetka), dvi žolelės, kurios gydo ir apsaugo nuo infekcijos. Žaizdą plauti 2 lašeliais tinktūros sumaišytais su 1 šaukštu vandens.

Tačiau jei kyla įtarimas, kad į žaizdą galėjo patekti stabligės bakterija vertėtų sugerti vaistukus prieš ją. O receptas paprastas: 1 piliulė Ledum, už pusvalandžio 1 piliulė Hypericum, už pusvalandžio vėl pakartojam 1 piliulę Ledum ir dar už pusvalndžio 1 piliulę Hypericum.

Na, o pabaigai dar pora naudingų vaistukų žaizdoms:

Staphisagria - įvairiems pjūviams ir durtinėms žaizdoms, ypač jei žaizda sunkiai gyja,ir yra uždegimiška. Beje, puikus vaistas po operacinių pjūvių ;)

Apis - jei žaizda labai ištinusi, raudona (gal net violetinė) ir karšta, o skausmas geliantis arba deginantis.

Belladonna - jei žaizda karšta ir raudona, bet neištinusi ir nepūliuojanti, o skausmas pulsuojantis.

Hepar Sulph - jei infekcija jau progresavusi ir žaizdoje geltoni pūliai. Tai pagrindinis vaistukas padedantis pūliams išsivalyti.

Negaliu nepaminėti ir Calendula. Jau sakiau, kad ji įeina į Hypercal tinktūrą, tad jei ją naudosite, ko gero piliulių neprireiks. Bet jei tinktūros neturite ir žaizda labai skausminga, atvira ir darosi uždegimiška, ima atsirasti balti pūliai, teks pavartoti piliules. Tik atsargiai, Calendula labai greitai gydo, užtraukia žaizdas ir padeda joms sugyti be rando, tad labai svarbu, kad žaizda būtų švari ir neužsitrauktų su infekcija viduje.

Vartojimas vaistukų, kaip visada, labai paprastas. Priklausomai nuo situacijos intensyvumo pirmąsias 6 dozes (po 1 piliulę) geriame kas 2 val, jei reikia (tarkim labai skausminga), galima ir dažniau, o po to 3 kartus per dieną kol žaizda užgyja. Labai svarbu sekti progresą!!! Jei po 6-10 dozių nesijaučia jokio pagerėjimo, teks ieškoti kito vaistuko, pasirinkimas buvo netinkamas :(

Linkiu nesusižeisti, o jei jau taip atsitiktų, greitai pasveikti :)

Naudingi patarimai 1

Žiūriu pas mane pradėjo kauptis visokių nedidelių naudingų patarimų, kurie, pamaniau, gali ir jus sudominti. Taigi dalinuosi :)

Visai neseniai gavau laišką iš savo dukrytės mokyklos, kad tarp mokyklos mokinių siaučia skarlatina. S. jau seniai nesirgo, pamaniau, imunitetą nesilpną turi, bet juk rizikuoti negaliu. Vaikui į mokyklą eiti reikia. Vadinasi, ieškom kitų priemonių ją apsaugoti. Paskambinau savo homeopatui ir gavau patarimą :)

Taigi, jei aplinkui siaučia skarlatina ir yra tikimybė netyčia patekti į kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi, reikia gerti Belladonna 6C po vieną piliulę į dieną vieną savaitę. Jei tikimybė patekti į tiesioginį kontaktą maža, bet vienas iš šeimos narių gali 'parnešti' ligą, išgerti Belladonna 30C vieną piliulę.

Mūsų atveju vyresnioji S. gėrė Belladonna 6C, o mažajai A., kuri nuolat su manimi, daviau Belladonna 30C piliulę. Ir niekas nesusirgo :) Tfu tfu tfu...

Ar dar reikia įrodymų?

Na, šiuo metu, kai Australijoje bei Didžiojoje Britanijoje homeopatija vėl puolama ir kvestionuojamas jos veiksmingumas, būtinai turiu pasidalinti su jumis viena istorija.

O nutiko tai visai neseniai, prieš kokias šešias savaites ir būtent dėl šios priežasties bei mokslų taip ilgai nesirodžiau inteneto platybėse. Taigi buvo taip, kad mano mažąjai A. išdygo spuogelis ant kaklo. Na spuogelis tai spuogelis, pamaniau. Gal nuo prakaito? Gal nuo šaliko (vis tik žiema)? O gal šiap dėl ko? Maža kas galėjo iškelti spuogiuką. Bet spuogiukas ėmė virsti visu spuogu, tokiu prisirpusiu raudonu. Aiškiai pasirodė, kad jame slypi infekcija. O šalia jo dar ir antras atsirado. Ėmiau vartyti savo knygas ir ieškoti tinkamos diagnozės bei vaistuko. Tačiau nespėjus man jo net įsigyti, sekantį rytą mažoji nubudo jau su penkias tokiais spuogais. Kaklas patino ir man jau ėmė darytis baisu. Suabejojusi savo galia išgydyti šią man nesuprantamą infekciją, kreipiausi į savo homeopatą.

Homeopatas iš karto diagnozavo tai kaip pūlinelinę (angl. impetigo). Nežinau kaip jūs, bet aš apie tokią ligą gyvenime nubuvau girdėjusi, tad tikrai sunerimau, kai jis pasakė, kad šią ligą sukelia stafilokoko arba streptokoko bakterija, jog ji baisiai užkrečiama, gali apimti net visą kūną ir yra sunkiai išgydoma net antibiotikais. Tačiau jis esą yra sėkmingai išgydęs ne vieną vaiką. Taigi homeopatas davė mums vaistukus (Antimonium Crudum (Ant-c) 200C), patarė laikytis griežtos higienos (nesidalinti su mažąja rankšluosčiais, dažnai keisti jos drabužius, nesiliesti prie jos spuogų ir pan.) ir išsiuntė mus namo, pasakęs, kad geriant vaistukus tris kartus per dieną už maždaug 24 val nauji spuogai turėtų nebedygti ir prasidėti gijimas, kuris truks ne mažiau nei 7 dienas.

Lyg ir su palengvėjimu, lyg ir ne visai grįžau namo. Juk namie dar viena mergytė. Kaip ją apsaugoti nuo šios baisios infekcijos? Vis sukau galvoj ką pasakė homeopatas - paprastai ši infekcija gydoma antibiotikais, jei negydoma, vaikas gali atsidurti ligoninėj. Paskambinau savo draugei šeimos gydytojai. Ji dar labiau mane nugąsdino. Liepė neužsiiminėti nesąmonėm, o kuo skubiau lėkti pas savo šeimos gydytoją ir pradėti gydymą antibiotikais. Taip ir padariau. Tą pačią popietę visa šeimyna nukeliavom pas gydytoją, kur mums buvo patvirtinta diagnozė. Žinoma, gavom receptą antibiotikams su komentaru, kad vaistas pradės veikti už 24 val, tada spuogai daugiau nebedygs ir prasidės gijimas, kuris truks ne mažiau nei 7 dienas. Prisimenat ką pasakė homeopatas? Ogi, tą patį! Tik vaistuką kitokį davė. Mano galvoje zvimbtelėjo varpelis!

(Apačioje: Taip atrodė mažosios spuogai tą dieną, kai apsilankėm pas gydytojus)

Namo grįžau gana rami: juk turiu ir vienokių, ir kitokių vaistų, nors antibiotikų duoti tikrai nenorėjau. Šeimos komitetas nusprendė pirmiausia išbandyti homeopatius. Taigi skyrėm vaistukams 24 val testą. Buvo penktadienio vakaras. Sekantį rytą mažoji atsikėlė su dar keliais naujais spuogais. Iš viso jų jau buvo aštuoni, visi aplink kaklą, ant peties ir ant krūtinės. Nors su nerimu, nusprendėm laukti iki vakaro ir stebėti. Mūsų visų džiaugsmui vakare jokių naujienų nepastebėjom. "Vienas nulis homeopatijos naudai", pagalvojau, nors dar labai atsargiai, tik sau.

Dar viena naktis praėjo. Rytas. Ir vėl jokių naujienų. Senieji spuogai po truputį ėmė sausėti, paraudimas trauktis. Žodžiu, prasidėjo gijimas :) Ir štai kokie rezultatai buvo po trijų dienų su Ant-c 200C.

Nuotraukos ne pačios geriausios kokybės, bet manau rezultati matosi akivaizdžiai. O štai kaip liga atrodė po septynių dienų.

O po dviejų savaičių beliko tik randeliai.

Kaip sako, vienas paveikslėlis vertas tūkstančio žodžių, tad daug ir nekomentuosiu. Esmė tame, kad antibiotikų mums taip ir neprireikė. Ir nors vaistukus gėrėm iš viso tris savaites, o randelius gydėmės dar ilgiau (Calendula (medetkų) kremas tam nepamainomas!), tai jau buvo visiškai nebesvarbu, nes kaip paaškino mano draugė gydytoja, ir su antibiotikais kartais reikia išgerti kelis kursus kol užmuši šią nemielą infekciją. O retais atvejais vaikai atsiduria ligoninėje ir gydomi intraveniškai. Bet man svarbiausia, kad nė vienas šeimos narys nuo mažosios neužsikrėtė, o ji sau ramiai, be jokių nemalonių pašalinių poveikių pasveiko. Tad dar kartą klausiu: ar jums dar reikia įrodymų? (nes aš jų dar turiu :D )

Nuorodos į straipsnius anglų kalba

Keletas mano draugų klausė manęs kada gi aš ką nors parašysiu anglų kalba. Atsakymas paprastas - niekada, nes šis blogas skirtas tiems, kas angliškai neskaito. Anglų kalba ir taip labai daug informacijos internete. O vat lietuviškai ne tiek jau daug parašyta apie homeopatiją. Bet panašu, kad tie žmogučiai mieliau paskaitytų mano surinktą informaciją, nei ieškotųsi jos patys. Taigi pagalvojau ir nusprendžiau, kadangi jau šiaip ar taip turiu keletą darbų parašytų angliškai ir esu gavusi už juos puikius įvertinimus, kodėl gi man jų nepasidalinus (kad nenuskriausčiau tų artimųjų, kurie lietuviškai dar neišmoko ;). Tad nenustebkite karts nuo karto pamatę nuorodas į dokumentus parašytus anglų kalba. Bent jau pirmieji jų yra labai tinkami įvadui į homeopatiją. Jei skaitote angliškai, kviečiu juos pavartyti. O jei neskaitote, laukite ir po truputėlį visa tai surašysiu lietuvių kalba.

Pirmąjam pasimėgavimui - Homeopatijos istorija.

Tai kaip gi gerti tuos homeopatinius vaistukus?

Na, šį kartą kaip žadėta išduosiu tą didžiąją paslaptį :) Žinoma, apsilankę pas homeopatą jūs su receptu ar vaistukų buteliuku gausite ir instrukcijas, kaip juos vartoti. Tačiau jei bandote gydytys patys namie ne visada aišku kaip geriausia tuos vaistukus gerti. Sakau 'gerti', nes kalbėsiu tik apie tuos preparatus, kurie yra geriami. Manau, su tepaliukais ir taip aišku kaip elgtis :)

Taigi turime homeopatinių vaistukų buteliuką. Ir ką su juo veikti? Pirmiausia, svarbu jį tinkamai laikyti, t.y. tamsioje, vėsioje vietoje, atokiai nuo stiprių kvapų (pvz., kavos, eterinių aliejų ir pan.), mikrobangų, mobiliųjų telefonų ir pan. Vis tik homeopatinių preparatų vertė slypi jų energetinėj galioj, tad ir stengiamės išsaugoti tą vaistukų energiją nepakitusią, kad jie veiktų būtent taip, kaip mes tikimės.

Na, žinoma, susirgus pirmas žingsnis yra pasirinkti tinkamą preparatą, t.y. tokį vaistuką, kuris pilnumoj atitinka ligonio simptomus. O tada jau prasideda taip vadinamas 'atvejo valdymas' (angl., 'case management') reguliuojant vaistukų potenciją ir dozę. Ir deja deja, čia jau visai ne tikslus mokslas. Mat, viskas priklauso nuo ligonio gyvybinės energijos. Vienam ligoniukui pakaks vos vienos 30C potencijos piliulės, kitam prireiks jų kur kas daugiau. Na, chroniškų ligų atveju viskas ypač pasunkėja, bet kolkas kalbam tik apie trumpalaikes ūmias ligas, kurioms paprastai pakanka 30C potencijos.

Taigi, vaistuką galima gerti taip:
1. Vartoti piliules. Šiuo atveju įberiam vieną piliulę į buteliuko dangtelį ir neliesdami jos rankomis beriam tiesiai į burną po  liežuviu. Laukiam kol ištirps ir vaistuko energija pereis į mūsų kūno skysčius. Stebim reakciją. Jei liga labai ūmi, reakcijos gali ir nebūti. Nors dažnai net po vienos piliulės žmogui pasidaro šiek tiek lengviau, ramiau emociškai. Ūmios ligos atveju pirmas 6 dozes galima gerti po piliulę kas 10-15 min. Galima ir kas 5 min, jei ligonis dideliame skausme, kaip paprastai būna su kūdikiais esant ausytės uždegimui. Po 6 dozių jau turėtų jaustis bent šioks toks palengvėjimas. Tada intervalus tarp dozių ilginam, pvz. kas 1 val, 3 kart per dieną, ir t.t.. Jei po pirmųjų 6 dozių jokio pagerėjimo nepastebima, ko gero tas vaistukas netinkamas ir reikia ieškoti kito, labiau atitinkančio ligonio simptomus. Jei pagerėjimas matomas jau po pirmos ar antros dozės, laukiam ir stebim ligonį. Gal jam tik tiek ir tereikėjo iki pasveikimo. Jei po kurio laiko vėl ima blogėti, vėl kartojam dozę. Žodžiu, viskas priklauso nuo asmeninės ligonio reakcijos.

2. Vaistukų 'pliusavimas'. Kitas būdas yra vaistukus ištirpdyti vandenyje ir tada vartoti tą aktyvuotą vandenuką. Tai netgi efektyvesnis būdas, nes jis leidžia mums su kiekviena doze šiek tiek pakeisti vaistuko potenciją, t.y. ją pastiprinti. Šiuo atveju dedame vieną piliulę į butelį ar didelę stiklinę vandens (~300 ml). Leidžiame piliulei ištirpti (maždaug 5-10 min). Kiekvieną kartą prieš geriant butelį reiks stipriai suplakti arba gerai pamaišyti vandenuką stiklinėje (apie 10 kartų). Pradžioj vartojame vieną arbatinį šaukštelį arba vieną gurkšnį, jei iš butelio, kas 10 min. Po pirmųjų 6 dozių, jei stebimas pagerėjimas, vartojame kas 1 val. Antrą dieną vartojame po vieną šaukštelį 3 kartus per dieną. Taip darom 3 dienas. Po to geriam po vieną šauksšelį į dieną dar 4 dienas.

Kaip ir su sausom piliulėm, čia aprašyta schema yra tik rekomendacija. Visada reikia stebėti ligonį ir pagal jo būklę pareguliuoti dozių dažnumą. Jei reikia, galima duoti dažniau, o jei sveikimas spartus, galima nutraukti vaistukų gėrimą ir vėl juos vartoti esant pablogėjimui.

Beje, kartą manęs draugė paklausė, 'O gal galiu ne vieną, o šešias piliules iš karto išgerti, man taip blogai?' Rodos natūralus klausimas, ypač kai mes taip įpratę, kad kuo daugiau, tuo geriau. Tačiau homeopatijoj ši taisyklė ne visai taip galioja. Ar mes imsime vieną piliulę ar visą buteliuką iš karto, tai vis tiek bus viena dozė (štai kodėl skeptikai nemiršta demonstruodami savo 'bandymus' su 'mirtinais' homeopatiniais preparatais). Taigi neverta imti šešių piliulių. Jei norite, galite imti dvi, dėl garantijos, jei vieną netyčia būtų neveikli. Bet šiaip pakanka vienos, tad geriau pataupykite savo vaistukus. O jei jau iš tiesų yra taip blogai, kad norisi daug, tada geriau dozes padažninti. Tik taip bus sustiprintas vaistukų veikimas. Ir skeptikams rekomenduoju, ne buteliuką piliulių iš karto praryti, o po vieną kas 5 minutes ir tada padiskutuosim kokios reakcijos buvo ;)

Labai dažnai vaistukus tenka duoti kūdikiams ir mamos nežino kaip. Kartais galima įsigyti specialiai kūdikiams paruoštų vaistukų, tačiau jei tokių neturim, galima naudoti ir suaugusiems skirtas piliules. Galima duoti sausai, t.y. paimti dvi piliules, sutrinti jas tarp dviejų šaukštų ir sudrėkinus savo pirštą kūdikio burnytėje paliesti juo turimą vaistukų pudrą. Tada jau pudruotą pirštą dedame mažuliui į burnytę ir leidžiame vaistukams joje ištirpti. Kitas variantas, ištirpinti turimą pudrą ar piliules vandenyje (virintame, atvėsintame) ir šaukšeliu ar švirkštu duoti leliukui aktyvuotą vandenuką.

Tiesą sakant, vienas malonumas gydyti kūdikius, nes jų reakcijos tokios grynos, tokios aiškios. Dažnai matau ant savo mažylės, kad vos gavusi vaistuką ji iškart nusiramina. Įdomiausia tai, kad ji beveik nėra ragavusi kitokių nei homeopatiniai vaistukų. Užtai labai gerai atpažįsta mamytės stebuklinguosius buteliukus. Vos pamačiusi juos, atveria burnytę ir laukia savo 'saldainiuko' :) Kai prisimenu kiek prasikankinau su vyresniąja, kai gydydavome ją visokiais paracetamoliais, ibuprofenais ir antibiotikais, tai man šiurpas ima. Vaikas klykdavo, o mes bandydavome sugirdyti jai vaistus ir sugoti, kad ji jų neišspjautų. Traumavom ir save ir ją. Užtat dabar patirtis visai kitokia, daug malonesnė visiems, net kai ligos visai nemielos.

Sveikatos jums visiems! Neužšalkite :)

Kova baigta. Rezultatai

Na, jau daugiau nei savaitė praėjo nuo paskutinio mano rašinio. Tada sirgo mažoji A. ir viskas atrodo tik apie ją ir besisuko. Nors negaliu sakyti, kad sirgom baisiai ar kad aš vis dar panikuoju kiekvieną kartą susirgus vaikui, kaip kad buvo su mažąja S. Tačiau, kaip bebūtų išsikapstėm iš ausytės uždegimo ir bronchito, o ne iš kokio šiaip eilinio peršalimo, tad džiaugiuosi, kad sėkminai ir lengvai.

Paskutinį kartą rašiau, kad pradėjom gydymą su Aconite 30C ir galvojom kaip tęsti. Ir šįkart man tikrai teko pasukti galvą, vis svarsčiau Pulsatilla 30C ar Chamomilla 30C. Abu preparatai tinka ausytės uždegimui, bet skiriami esant skirtingiems simptomams. Apie Pulsatilla jau rašiau, tad trumpai apie Chamomilla. Tai vaistukas pagamintas iš vaistinės ramunėlės, kuri kaip visi žinome turi raminantį poveikį. Taip ir su homeopatinių preparatu Chamomilla. Jis padeda numalšinti skausmą ir irzlumą sergant. Pulsatilla ir Chamomilla turbūt patys populiariausi vaistukai vaikučių tarpe, tad rekomenduojama visoms mamoms jų turėti. Chamomilla padės esant pilvuko skausmams, neramumui, dygstant dantukams (užtai dažnai vadinama 'dantukų fėja'), ausytės ir gerklytės skausmams, peršalimui, temperatūrai ir net viduriavimui, susijusiam su dantukų dygimu. Tačiau, kaip ir su visais homeopatiniais preparatais, svarbu šį vaistuką duoti tik tada, kai tam yra tinkamos indikacijos. Tai yra, jei ligoniukas yra neramus, piktas, kaprizingas. Tokius ligonius labai sunku slaugyti. Jie dažniausiai būna viskuo nepatenkinti, patys nežino ko nori, visko reikalauja, bet gavę meta į šoną, kūdikiai daug rėkia. Emocijose vyrauja pyktis. Tuo preparatas skiriasi nuo Pulstatilla, kur vyrauja liūdesys, siekis gailesčio. Skausmas, kuriam numalšinti reikia Chamomilla preparato, būna labai stiprus, organizmas pasidaro labai jautrus, nepakelia skausmo. Užtai ir emocijos atitinkamos. Vaikučiai pasijunta geriau, kai yra nešiojami, bet reikia vaikščioti greitai :) Jei skausmas dantukų, paprastai jį susilpnina kas nors šalto. Stiprus požymis nurodantis šį vaistuką, jei vienas vaikučio žandukas radonas, o kitas išbalęs. Jei paleisti viduriukai, jie bus žali, sugedusių kiaušinių kvapo. Jei ligonis karščiuoja, tai ir pakaituoja, ypač veidukas ir galvytė, ir nori gerti.

Na va, rodos viskas labai aišku. Ir jei sulyginsite su Pulsatilla, pamatysit aiškius skirtumus. Deja deja, realybėj ne visada taip aiškiai viskas būna, ypač kai kalba eina apie kūdikius, kurie vieną minutę būna pikti, kitą vargšiukai ir sumaišo savo mamytėms galvas. Kaip pasakė viena homeopatė, tokiose situacijose duodi ryte Pulsatilla ir stebi vaikutį, o vakare duodi Chamomilla ir darai tą patį. Pokyčiai po vaistuko turėtų išduoti paslaptį, kuris labiau tiko. O aš kartais netekusi vilties priimti teisingą sprendimą ir norėdama kuo greičiau padėti savo mažąjai, duodu abu. Žinoma, už tai būčiau pasmerkta klasikinės homeopatijos pasekėjų, bet į bėdą patekusiai mamai tai atleistina :) Juk geriau taip, nei griebtis anitbiotikų ar nuskausminamųjų. Vienintelė problema su tokiu požiūriu, kad galiausiai taip ir nesužinom, kuris gi preparatas tiko ir padėjo, tad sekantį kartą ir vėl reikės viską bandyti nuo pradžios.

Na, o užbaigiant šiandienos beletristiką, pasakysiu tiek, kad labai greitai mano mažąjai išsivystė visai negražus kosuliukas, kuris man labai smagiai padiktavo, kad mums reikia Hepar Sulph 30C. Pagamintas šis vaistukas iš kalcio sulfido, kuris išgaunamas kaitinant kalcį (iš kriauklės vidaus) su siera (iš augalų). Čia vienas iš pagalbininkų bronchito atveju, ypač kai jis pasireiškia po peršalimo. Vėlgi stebim ligonio simptomus. Ir šiuo atveju norim pamatyti, kad ligoniukui nuolat šalta, ji/s vis siekia šilumos (šiltų patalų, drabužių, gėrimų). Vėlgi, kaip ir su Chamomilla, vyrauja jautrumas, nes skausmas aštrus, nepakeliamas (pvz., gerklės, ausies). Ligonis nenori, kad jį liestų, būna piktas, greitai įsižeidžiantis, impulsyvus, mėgsta ginčytis. Dar šiam preparatui charakteringa uždegimai, infekcijos su pūliavimu (pvz., tonzilitas, ausų uždegimas, spuogai). Jei pūlinys atviroj vietoj, jis gali būti sūrio kvapo. Ligonis dažnai prakaituoja, ypač naktį, ir prakaitas būna rūgštaus kvapo. Jei ligonis kosi, kusulys primena lojimą, būna sausas naktį ir drėgas ryte. Balsas būna gergždžiantis. Šaltame ore bėga sloga, ima čiaudulys.

Mums šis preparatas puikiai padėjo. Kai paprašiau savo draugės, kuri yra šeimos gydytoja, paklausyti mažosios plaučiukus, ji tepasakė: 'Buvo bronchitas, bet jis sėkmingai traukiasi. Dar porą savaičių pakosės ir išsivaikščios viskas'. Praėjo 5 dienos po mūsų pokalbio, o mano lelytė jau nebekosi :)

Kitą kartą parašysiu kaip gerti vaistukus, nes šįvakar ir taip jau labai išsiplėčiau...

Sergam savais būdais...

Kažin kodėl taip yra, kad kai tik imu ir pasiryžtu parašyti ką nors į blog'ą, būtinai suserga viena iš mano dukryčių? Gal čia mane taip tikrina kažkas iš viršaus? Kaip mano mama vis klausia: 'Tai savais būdais gydai?' Na, savais savais... O kokiais dar galiu gydyti, jei tvirtai tikiu, kad 'savi' būdai yra saugiausi ir efektyviausi? Taigi ir vėl nuo šio ryto 4 val praktikuoju 'savus' gydymo būdus pasitelkusi homeopatiją. (Tad nepykit jei su klaidom parašysiu, nes kaip ten bebūtų kiekviena vaiko liga nualina tiek fiziškai, tiek psichologiškai.)

Ir vis tik kaip gerai nuolat prie savęs turėti pirmosios pagalbos homeopatinių preparatų dežutę (homeopathic first aid kit). Nesu tikra ar tokią galima įsigyti Lietuvoje, bet jei galit, labai rekomenduoju. Aš su savąja nesiskiriu ir artimiesiems tokią įtaisiau. Dubline ją galima įsigyti Nelsons homeopatinėje vaistinėje, o Didžiojoje Britanijoje - Helios. Tai dėžutė su 36 buteliukais (būna ir mažesnių - 18 buteliukų rinkinių ir net specialioms situacijoms skirtų, pvz. nėštumui ir gimdymui) 30C potencijos homeopatinių vaistukų, skirtų įvairioms kasdieninio gyvenimo situacijoms, nuo persivalgymo iki peršalimo ar nudegimų. 30C potencija yra universaliausia homeopatijoje, nes veikia tiek fizinį kūną, tiek emocinį, psichologinį lygį. Taigi ji dažniausiai naudojama pirmajai pagalbai.

Kalbant apie pirmąją pagalbą, tai nereiškia, kad vat čia esamoj situacijoj pagelbėjom sergančiajam ir toliau jį perduodam į profesionalų rankas. Jei pakanka žinių ir pasitikėjimo savimi, su 30C potencija galima išgydyti daugumą trumpalaikių (ne chroniškų) negalavimų. Į pagalbą čia ateina ir knygelė, kurią paprastai gaunate su vaistukų rinkiniu. Joje trumpi vaistukų aprašymai ir dažniausiai pasitaikančios situacijos su rekomendacijom. Nors, tiesą pasakius, visiškai neturint žinių gan sudėtinga atrasti tinkamą homeopatinį preparatą. Visgi homeopatija neskiriama pagal ligos diagnozę, o parenkama pagal individualius ligonio simptomus. Taigi ir preparatų tai pačiai problemai išspręsti gali būti daug. Čia ir yra didžiausias sunkumas su homeopatija - atrasti tą labiausiai ligą atitinkantį preparatą, similium, vadinamą. Jo neatradus, rezultatas nebus džiuginantis. Ir nors homeopatiniai vaistukai nepadarys žalos, bet netinkamai parinkti jie neduos ir naudos. Kaip rašiau ankstesniame įraše, jei vaistuko energija neatitiks ligos energijos, nebus ir gijimo. Dažnai tokiais atvejais sakoma, kad homeopatija neveikia. Bet homeopatija negali neveikti. Ji veikia visada! Tik gali būti, kad homeopatas suklydo.

Tai vat ir kankinuosi kiekvieną kartą bandydama atrasti tą similium. Ir kažkodėl analizuojant užrašytus atvejus tai daug lengviau, nei susidūrus su realia situacija, ypač kai tai liečia vaikus. Juk nepaklausi 10 mėnesių leliuko kodėl jis klykia atsikėlęs vidury nakties. Aha, temperatūros turi. Vadinasi, vienas simptomas jau užrašytas. Bet turbūt ne tik dėl to verkia. A, ausytę dengia delniuku. Matyt, skauda. Įtariu ausytės uždegimą. Bandau liesti, nustumia mano ranką. Dar vienas simptomas - skauda ausytę. Bandau atsukti ką veikėm vakar, kad taip nutiko. Buvom pasivaikščioti. Pūtė labai smarkus vėjas ir nors apsirengėm šiltai sušalom. Vat, jau ir ligos priežastį galiu užsirašyti - perpūtė vėjas. Ir taip po truputį žingsniuoju. Pirma mintis ateina į galvą - Aconite. Jau rašiau apie šį preparatą. Jis visada pirmas mano sąrašuose, kai žinau, kad ligos priežastis yra peršalimas, kai liga užklumpa staigiai ir netikėtai, su karščiavimu ir skausmu. Tada dar pasitikrinu: jei ligonis gulėdamas rausvas, o atsisėdęs pabąla. Vat ir pataikiau! Duodu Aconite (jei būtų labai raudonas ir išsiplėtusias vyzdžiais, duočiau Belladonna). Šiąnakt irgi mums jo prireikė. Kelių dozių. Numušė temperatūrą, nuramino mažąją. Ryte vyras klausė, ką aš jai daviau, kad taip greitai atvėso ir užmigo ;)  Beje, jei vaikas užmiega gavęs vaistukų dozę, tai laaabai geras ženklas, kad pataikėm. Dar kelios dozės Aconite šiandieną ir vėl stebėjimas ir bandymas interpretuoti mažosios elgesį, o iš jo spręsti apie ligos simptomus ir tolimesnį gydymą. Sakiau, nelengva! Bet juk tam ir mokomės...