Bachas, homeopatija ir rudeninės pamokos...

Ruduo įsibėgėjo ir nežinau kaip jums, bet bežvelgiant į rudens spalvas ir krentančius lapus mane visada užplūsta melancholija. Tokia melancholija, kai norisi susivynioti į kokią spalvotą antklodę ir skaityti knygas. Bet ne bet kokias knygas, o tokias kurios skatintų mane susimąstyti, tobulėti. Juk ruduo, tai laikas, kai grįžtama į mokyklas ir universitetus, mokomasi kažko naujo, o aš visad mėgau gyventi pagal akademinį kalendorių. Tad ir šį rudenį nėriau į naujas žinias. Jau seniai norėjau išklausyti Bacho žiedų terapijos kursus ir pagaliau tam pribrendo laikas. Tad praėjusį savaitgalį savo žinių bagažą papildžiau dar viena terapija, o pastarąsias dienas negalėjau atsitraukti nuo Bacho parašytų knygų.

Įdomiausia tai, kad Edward'as Bachas (1886-1936), Britų gydytojas ir bakteriologas, labai domėjosi homeopatija ir netgi papildė jos vaistukų bagažą savo sukurtais žarnyno nozodais, kurie sureguliuoja žarnyno florą. Tačiau vėliau, sekdamas Hipokrato, Paracelcijaus ir homeopatijos tėvo Hahnemanno idėjomis, jis nusprendė sukurti savo gydymo sistemą, kuri būtų paprastesnė nei homeopatija ir prieinama visiems. Taip atsirado Bacho žiedų terapija, kuri padeda subalansuoti emocijas ir tokiu būdu gražinti sveikatą.

Atkartodamas, prieš jį buvusių genijų (Hipokrato, Paracelcijaus ir Hahnemanno) idėjas, Bachas rašo, kad 'Liga niekad nebus išgydyta ar pašalinta dabartiniais materialistiniais metodais dėl vienos paprastos priežasties, kad liga nėra materiali. <...> Liga iš esmės yra konflikto tarp Sielos ir Proto rezultatas ir gali būti pašalinta tiktai dvasinėm ir protinėm pastangom.' Anto jo, visi kiti būdai išgydyti ligą yra tik jos maskavimas ar laikinas palengvinimas, nes liga negali būti išgydyta, kol nėra pašalinta jos priežastis. Mes turim žiūrėti į ligą kaip į pozityvų ženklą, kuris, jei teisingai jį interpretuosime, mums parodys mūsų esmines klaidas (baimę, nerimą, nekantrumą, apatiją, liūdesį, nepasitikėjimą savimi ir t.t). O tada, tinkamai parinktas gydymas padės mums pašalinti tas klaidas ir tapti sveikesniais ir geresniais nei anksčiau

Taigi liga yra ne tik ženklas, bet ir viltis, kad mes galime pasiekti daugiau savo dvasios, proto ir kūno tobulėjime. Mes galime ją ignoruoti, bandydami sunaikinti jos simptomus cheminiais vaistais. Tačiau galime pasirinkti ir kitą kelią - išlaisvinti vidinius konfliktus, atpalaiduoti užstrigusios energijos tėkmę, įsiklausyti į savo dvasiškąjį Aš ir žengti koja kojon su juo. Tam Bachas sukūrė vaistukus, kurie atsižvelgia į dvasios ir proto negalavimus ir padeda juos ištaisyti. Bacho terapija kartu su homeopatija, kuri taipogi daugiausia reišmės teikia žmogaus emocinei bei protinei būklei, bet tuo pačiu atsižvelgia ir į fizinius simptomus, gali padėti kiekvieną ligą paversti dar viena gerai išmokta gyvenimo pamoka. O juk ruduo tai pats tinkamiausias laikas pradėti mokytis...

Apie rūpinimąsi savimi...

Daug kam jau nebe naujiena, bet pranešu ir čia, kad po 4-erių metų studijų įgyjau homeopatės kvalifikaciją. Taigi tai, kas prasidėjo, kaip asmeninis interesas ir siekis padėti sau ir savo šeimai, galiausiai išsivystė į profesionalią praktiką, kurioje susiduriu su įvairiausiais klientais ir įvairiapusėm problemom. Džiaugiuosi galėdama pasidalinti homeopatijos dovana su kitais. Ir nors mano darbas tikrai nėra be iššūkių, džiaugiuosi kaskart galėdama juos priimti ir išspręsti. Nuostabu dirbti mylimą ir prasmingą darbą, kuriame reikia nuolat mokytis :)

Bet ne tik šiuo pasiekimu reikšmingi šitie metai. Ketveri metai su homeopatija išmokė daug daugiau nei gydyti kitus. Jie padėjo man sugrįžti į save ir išmokė rūpintis savimi. Kai rūpiniesi kitais, labai svarbu nepamiršti savęs. O kai dirbi su energija, tai pasidaro dar svarbiau. Norint 'neperdegti', tas rūpestis turi būti nuolatinis. Besirūpindama savimi turiu tapti pavyzdžiu žmonėms, su kuriais dirbu. Parodyti jiems, kad ne vaistukuose slypi gydomoji galia, o mumyse pačiuose. Vaistukai ją tik paskatina tikslingai dirbti. Bet mūsų gyvenimo būdas suteikia jai galią arba ją slopina. Tik prisiėmę atsakomybę už savo sveikatą ir priimdami sveikus, mūsų fizinę, psichologinę ir energetinę būklę palaikančius sprendimus, galim tikėtis visapusės sveikatos.

Homeopatija apibrėžia sveikatą kaip laisvę - laisvę nuo fizinio ir psichologinio skausmo ar suvaržymo, bei dvasinę laisvę, kuri leidžia mums patirti džiaugsmą, tobulėti ir pasiekti savirealizaciją. Šioj kelionėj į laisvę homeopatija gali padėti atlaisvindama įvairius blokus, kurie neleidžia gyvybinei energijai pratekėti. Tačiau ji taip pat pripažįsta, kad dažno žmogaus gyvenime yra taip vadinamos ligą palaikančios priežastys (angl. maintaining causes), kurios trukdo vaistukams efektyviai veikti nuolat statydamos vis naujus blokus. Mūsų moderniam gyvenime tų priežasčių gali būti labai daug - nesubalansuota mityba, nesaugios/nehigieniškos gyvenimo sąlygos, nesaugūs santykiai, pernelyg sėslus gyvenimas, radiacija, cheminiai vaistai ir pan. Su kai kuriom iš jų homeopatija gali kovoti, jei tik jos yra atskleidžiamos konsultacijos metu, kitas reikia pašalinti ne homeopatinėm priemonėm.

Galvodami apie ligas palaikančių priežasčių pašalinimą bei rūpestį savimi turime prisiminti šias pagrindines gyvenimo sferas:

1. Dieta
2. Sportas/judesys
3. Asmeniniai santykiai ir atleidimas
4. Pozityvus požiūris
5. Ramybė/laikas sau
6. Atsipalaidavimas
7. Hobis
8. Darbas

Nelengva jas visas išlaikyti balanse. Man asmeniškai sunkiausia atrasti laiko sau, atsipalaidavimui ir hobiams. Kasdien turiu sau priminti, kad tai svarbi rūpinimosi savimi dalis. Taip pat vis dar mokausi neįsileisti į savo gyvenimą ir atsisakyti negatyvių žmonių. Ne visada ir sportui randu laiko, nors puikiai žinau, kad jis man padeda išlaisvinti negatyvią energiją ir suteikia švarios energijos antplūdį. Taigi darbas su savimi yra nuolatinis, bet kaip ir bet kuriame darbe, galiausiai tai tampa įpročiu ir natūraliu būviu. O su tuo ateina ir sveikata, ramybė bei gyvenimo džiaugsmas. Šiandien aš būtent taip ir jaučiuosi ir siunčiu šią pozityvią energiją visiems skaitantiems mano žodžius. Tikėkite savo vidine galia ir nuolat ją puoselėkite. Tai irgi yra homeopatija!

Akis už akį...

Na, pas mus nesibaigia homeopatiniai nuotykai. Šįkart mažoji grįžo iš darželio užsigavusi paakį. Jos nuostabių auklėtojų dėka, paakys jau buvo pateptas Arnicos kremuku. Bet trauma buvo gan nemaža, akies šonas buvo patinęs ir raudonas, tad Arnica daviau ir žirniukais. Tai nuostabus vaistukas nuo bet kokio sutrenkimo ar mėlynės, o kremuko ir žirniukų kombinacija pagreitina gijimo procesą. Tereikia atsiminti, kad kremo negalima tepti, jei pažeista oda, nes jis labai graužia ir ligonis jums už tai tikrai nepadėkos.

Tačiau šįkart Arnicos mums neužteko. Sekančią dieną paakys pamėlynavo. Tad teko į gydymo repertuarą įtraukti Ledum. Tai vienas pagrindinių vaistukų nuo dėl traumos pajuodavusių paakių. Jis padeda mėlynei pradingti per pusę to laiko, kurio prireiktų, jei vaistuko nevartotumėm. Tad tikrai verta jį išbandyti - juk niekam nepatinka vaikščioti su mėlynais paakiais :

Jei jau kalbam apie Ledum, dar noriu paminėti, kad šis vaistukas yra ir nuo durtinių žaizdų, gyvūnų ir vabzdžių įkandimų. Jo pagrindinė charakteristika - ligoniui labai šalta arba sužeidimo vieta yra šalta prisilietus, tačiau jam vis tiek norisi šalčio - šalto tvarsčio ant žaizdos ar tiesiog vėsaus oro. Durtinės žaizdos atveju (pvz., atsistojus ant vinies), nebus daug kraujo, bet bus stiprus skausmas, paprastai kylantis aukštyn. Tokiu atveju, laiku išgertas Ledum, kombinacijoje su Hypericum, gali apsaugoti net nuo stabligės ir sepsio.

Galvojant apie gyvūnus, prisiminkit Ledum, jei įkąstų šuo, katė, ar net gyvatė, taip pat moskitai, bitės, vapsvos, vorai, ar skorpionai. Tikrai verta su savimi turėti Ledum, jei keliaujate į kokią egzotišką šalį. Vėlgi žaizda bus ištinusi, jautri prisilietimui, skausmas keliaus į viršų, ir norėsis ko nors šalto ant žaizdos. Netgi skiepų atveju, kai skiepo vieta ištinsta ir sukietėja, ar pakeičia spalvą, verta pagalvoti apie Ledum.

Taigi, kaip visada, mano patarimas - apsišarvuokit pirmosios pagalbos vaistukais, kaip kad Arnica ir Ledum, nes niekad nežinai kada jų prireiks, o prireikus kažin ar turėsit laiko jų ieškoti. Būkit sveiki!

Duriam ausytes

Pavasaris pamažu ateina į mūsų kiemą ir mažos bei didelės princesės nori vis labiau gražintis. Ir mūsų mažoji A. nubudo vieną rytą ir sako: 'Man pilvukas šiandien pasakė, kad reikia prasidurti ausytes'. Aš dar suabejojau ir paprašiau jos pagalvoti kol bus darželyje. Bet kur tau, jei jau A. nusprendė, niekas nepakeis jos nuomonės. Grįžusi iš darželio pareiškė, kad važiuojam durti ausų ir jokie pasvarstymai, kad gali skaudėti ar kad gal reiktų palaukti kol užaugs didesnė, jos visai neveikė. Tad važiavom durti ausyčių. Ir iš tiesų, mūsų mažoji spartietė be jokių abejonių, baimių ir skundų atlaikė visą procedūrą ir išėjo su tviskančiais auskariukais. Tada pirmą kartą pagalvojau - o kaip dabar galima padėti ausytėms, kad jos neskaudėtų ir greičiau užgytų? O atsakymą gavau iš merginų, kurios ausytes pradūrė. Jos perspėjo, jog ausytės gali paraudonuoti, jose gali jaustis karštis ir pulsuojantis skausmas. Tiesiog idealus Belladonnos aprašymas. Vos grįžus namo, sudaviau mažąjai Belladonna 30C. Vos ne akimirksniu, ausytės pabalo, skausmas nuslūgo. Šiandien jau trečia diena po procedūros. Mums tereikėjo 1 Belladonnos žirniuko kasdien. Ausytės gražiai gyja, o mažoji labai savimi patenkinta :)