Šalčiams sugrįžus...

Na va, ir įsibėgėjo ruduo. Na, bent pas mus Airijoje. Jau dvi dienas pila kaip iš kibiro ir vis daugiau pažįstamų ima skųstis visokiais negalavimais. Vat ir manęs šaltis neaplenkė. Visą savaitgalį praleidau susuktu kaklu, išbertom lūpom ir su neaiškios kilmės alerginiu rinitu. Deja deja... Net ir gydytojai, ir homeopatai serga. O kaip gerai būtų, jei nesirgtume. Vien dėl to būtų verta medicinos mokslus baigti :)

Taigi šį kartą apie peršalimus. Iš tiesų, tai labai sunku apie juos rašyti, nes yra begalė homeopatinių preparatų peršalimams gydyti. Juk peršalimai labai painūs. Jie pasireiškia begale visokiausių būdų ir jų simptomai labai sparčiai keičiasi. Tad čia aptarsiu tik keletą vaistukų. Gal kažkas ir jums tiks? O jei ne, gal ateis noras apsilankyti pas homeopatą, o nesigriebti Paracetamolio, Ibuprofeno ar dar blogiau anitbiotikų :)

Jau anksčiau minėtasis Aconite, mano nuomone, yra būtinybė kiekvienuose namuose. Tai pirmas vaistas, kurio griebiamės vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus. Ir griebiam greitai, nes jis efektyvus tik ligos pradžioje - pirmąsias 24-48 val. Jei pražiopsosit, reiks ieškoti kito vaisto. Dar priminsiu, kad Aconite labiausiai tinka, kai susergame staigiai, netikėtai, dažniausiai perpūsti vėjo. Pagrindiniai simptomai: skauda gerklę, čiaudulys, užgulusi nosis, galimas staigus ir aukštas karščiavimas, ypač vidurnaktį. Tačiau, net jei nėra visų šitų simptomų, tik jaučiatės kažkaip ne taip, verta išgerti bent vieną žirnelį Aconite. Kartais tik tiek ir tereikia, kad nuvyti ligą. O dar jei Ferr Phos homeopatinių ląstelių druskų turėsit (pvz., 6C potencijos), tai išvis puiku. Jos stiprina kraują ir bendrą organizmo atsparumą. Puikus priešnuodis prasidėjus pirmiesiems ligos simptomams :)

Na, o jei jau praleidote Aconite stadiją, teks jau sekti ligos simptomus ir spręsti, koks vaistukas labiau tinka. Kreipsitės į Arsenicum, jei pagrindinis simptomas bus sloga ir ne šiaip bet kokia, o tokia, nuo kurios nosis parausta, oda tarsi rūgšties nugraužta tampa, nosį, akis, gerklę tarsi degina. Paprastai prie šio vaistuko būna labai šalta, nors oda gali būti karšta. Ir dar labai nesinori būti vienam/ai.

Belladonna, tai vaistinė šunvyšnė. Ji, kaip ir Aconite, gali pasireikšti staigia ir labai aukšta temperatūra arba staigiu tonzilitu. Beje, tai pagrindinis vaistas nuo tonzilito! Pagrindiniai Belladonnos simptomai tai intensyvus raudonis (veido, gerklės), blizgančios akys su išplėstais vyzdžiais, šaltos rankos ir kojos, bet degantis veidas ir kūnas. Ligonis gali būti piktas ar net haliucinuoti.


Kitas labai svarbus vaistukas, tai Gelsemium. Pagamintas iš geltonojo jazmino, Gelsemium yra pirmas vaistas nuo gripo. Šiuo atveju liga pasireikš lėtai. Pajusite skaudančius raumenis, šaltuką bėgiojantį nugara ir bendrą silpnumą, sunkumą. Gali skaudėti galvą, pakilti temperatūra. Norėsis, kad visi paliktų ramybėje.

Na, o mano ko gero mėgstamiausi vaistukai (nes dažniausiai tinka mano vaikams), tai Phosphorus ir Pulsatilla. Apie Pulsatilla jau rašiau ir tik priminsiu, kad tai dažnas vaikų vaistukas, ne tik peršalus. Peršalus Pulsatilla atpažinsite pagal geltonai žalius arba 'perlinius' 'snargliukus'. Jie nedirgins odelės, bet bus gana tiršti. Kosulys, jei bus, irgi bus tirštas, tarsi iš krūtinės, nors naktį gali tapti sausas. Bet svarbiausia, ligoniukas niekur nenorės paleisti jūsų, beprotiškai reikalaus dėmesio ir gailesčio, o geriau pasijus tik jūsų glėbyje ir gryname ore.

O vat Phosphorus jau šiek tiek kitoks. Vėlgi labai tinkamas vaikams. Vaikutis nebus prilipęs prie jūsų, o greičiausiai žais sau ramiai, nors gali turėti temperatūros. Peršalimas prasidės nuo gerklės: gali pakisti balsas, tada prasidėti sausas kosulys, kuris greičiausiai nusileis į krūtinę. Labiausiai kosulys pasireikš pasikeitus temperatūrai, t.y. išėjus iš kambario į lauką ar atvirkščiai - iš lauko į kambarį! Taip pat gali būti sloga ar net iš nosies bėgti kraujas.

Na, o pabaigai mažutis patarimas, jei ima pulti lūpų pūslelinė (kaip kad mane šiom dienom užpuolė) - Nat Mur. Mano tėtis jį vadina stebuklu, bet kaip visada čia labai svarbu laiku vaistuką išgerti - vos pradėjus kutenti, niežtėti. Tada pūslėlė ko gero net neiškils. O jei iškils, kur kas greičiau sugis ir nereikės jokių Aciklovirų (Zovirax :)

Mano slaptas ginklas - žalios sultys

Kaip sakiau, dar daug vaistukų nepaminėjau. Bet gal ne visada jie yra svarbiausia. Be vaistų, juk labai svarbu stiprinti organizmą. Kol nesergam, mano slaptas ginklas yra alavijų sultys arba pačių išspaustos žalios sultys. O susirgus, aš dažniausiai į pagalbą kviečiuosi savo mylimą 'makalošę': trintas česnakas, svogūnų sultys, citrinos sultys, medus it imbieras. Be to, apsirūpinu ežiuolės lašiukais, kartais ir vitaminu C bei probiotikais. Prie viso to sumažinu pieniškų produktų ir bananų kiekį ligonio racione, nes jie skatina karkalų susidarymą, ir duodu daug daug skysčių. Dar, žinoma, poilsis ir liga pati ima trauktis iš kiemo :) Į sveikatą!

Atostogoms pasibaigus...

Visgi kaip malonu vasarą apturėti tikras atostogas - tokias, kai gali niekur neskubėti, kai vaikai užimti ir mėgaujasi draugų bei giminių dėmėsiu, kai pati gali užsiimti įvairiais hobiais ir šiaip veiklomis, kurioms metų eigoj laiko ar galimybių neatsiranda. Kaip tik tokias šiemet apturėjau ir aš. Po pusantro mėnesio praleisto Lietuvoje galiu pasidžiaugti puikiai pailsėjusi. Tačiau grįžti namo į savo rutiną ne taip paprasta. Jaučiuosi šiek tiek išsibarsčiusi, sunku susitelkti. Gal dėl to praėjęs savaitgalis praleistas moksluose buvo labai sunkus. Bet užtai metai bus daug žadantys. Daug naujų žinių ir dar gilesnė pažintis su homeopatija. Laukia daug nepaprastai įdomios informacijos ir turiningų susitikimų. O kartu ir naujų iššūkių :)

Žinių fontanas :), o tiksliau 'dainuojantis' fontanas Druskininkuose

Na, bet šiandien ne apie tai. Vakar užsakinėjau homeopatinius vaistukus vienam artimam žmogučiui (deja, homopatinė vaistinė Dubline užsidarė, tad vaistukus tenka užsisakinėti internetu) ir pagalvojau, jog šią vasarą galima pavadinti Arnicos vasara. Šių vaistukų man ir mano artimiesiems prireikė tiek daug kartų. Jau nekalbu apie vaikus, kurie vis krenta, griūva, galvas daužosi... Jau anksčiau rašiau, kad čia be Arnikos niekaip neišsiverčiam net jei trauma atrodo visai nereikšminga ir vaistuką duodam tik dėl viso pikto. Aš stengiuosi nė vieno 'užsigavimo' ar sužeidimo nepalikti be 'stebuklingos' piliulės, nes kaip pasakė mano osteopatė, šoko galim ir nepastebėti, bet jis vis tiek lieka mūsų kūno atmintyje. Tad verčiau jį pašalinti vienu ar dviem Arnicos žirniukais, ar ne?

'Stebuklingojo' žirniuko šią vasarą prireikė ir man, kai smagiai besičiuožinėdama Ledo arenoje staiga apvirtau aukštielnika ir susitrenkiau galvą. Kas žino kokių padarinių galėjau tikėtis, jei ne keletas dozių Arnicos tą vakarą ir sekančą dieną. Bet pati nuotabiausia mano patirtis su Arnica visai nesusijusi su traumom. Tiesiog vasaros viduryje man ėmė skaudėti riešus. Pradžioj nekreipiau dėmesio, bet skausmui vis intensyvėjant pradėjau šiek tiek nerimauti. Mama vis suko ratus, sakydama, kad liaučiausi vaidinusi Marytę Melnikaitę ir išgerčiau 'savo' vaistų, jei jau neimu jos pasiūlytų tepaliukų. Pabandžiau. Pradžioj Hypericum, nes maniau, kad gal nuo nervų tie skausmai, o šis vaistukas pagamintas iš mūsų gerai žinomos Jonažolės ir puikiai tinka prie visų 'nervinių' ligų. Jokių rezultatų. Tada bandžiau Rhus Tox, nes tai vienas iš pagrindinių vaistukų nuo sąnarių sužeidimų, patempimų, artritinių ir reumatinių skausmų, ypač jei jie pablogėja esant šaltam, drėgnam orui, o palengvėja nuolat judant. Jokių rezultatų. Kaip sako, nepadėjo Rhus Tox, bandyk Ruta, nes ji labiau tinka smulkiesiems sąnariams. Pabandžiau. Ir vėl ne. Griebiausi Bryonia, nes skausmas buvo aštrus ir palengvėdavo stipriai aprišus ranką. Vėlgi be rezultatų. Nusprendžiau, kad man riešo kaklelio uždegimas ir nieko čia nebus, kol nepradėsiu daugiau ilsinti riešų, t.y. mažiau nešioti savo mažąją ant rankų. Bet kaip tai padaryti?

Arnica Montana

Žodžiu, prasikankinusi 3 savaites, galiausiai nusprendžiau apsilankyti pas chirurgą. Susiradau tokį, kuris užsiima ne tik įprastine medicina, bet ir natūraliais gydymo metodais (Alvidas Didžiulis, jei kam įdomu), nes juk aš 'rimtų' antiuždegiminių vaistų vis tiek neimsiu :) Ir ką gi, buvo peršviesti riešai ir man nustatyta diagnozė - prasidėję sąnarių atrofiniai degeneraciniai procesai. Trumpai tariant, nyksta sanarių kremzlės ir ant sąnarių susidarę ataugos. Gydytojas mane puikiai suprato ir vietoj 'tikrų' vaistų išrašė organizmo valymo programą, bei gliukosamino kompleksą kaip papildą, nors vis tiek per dantį patraukė sakydamas, 'Tai ko eini pas gydytojus, jei vaistų nenori' :))) Susitarėm, kad 'nuskausminamaisiais' pasirūpinsiu pati. Ir kažkodėl tik tą momentą aš prisiminiau apie Arnicą. Grįžusi namo iš karto susimaišiau jos į puodelį ir visą dieną sąžiningai gėriau. Sekančią dieną skausmas buvo beprotiškas. Atrodė, kad man kas riešus sulaužė. Bet aš nenusiminiau, mat supratau, kad vaistai veikia. Kaip? Ogi, kaip ir visoj natūralioj medicinoj, homeopatijoj mes žinom, kad prieš pasitraukdama liga paaštrėja. Kartais tas paaštrėjimas būna vos pastebimas ir mes jo neužfiksuojam, bet kartais jis labai ryškus (pvz., temperatūra pakyla iki maksimumo prieš nukrisdama visai). Homeopatai mano, kad stiprus paaštrėjimas gali įvykti jei vaistukų dozė yra per didelė. Tiesiog vietoj to, kad švelniai pastūmėtų organizmą sveikatos link, jie smarkiai išjudina žmogaus gyvybinę energiją ir ji ima skubėti su liga susitvarkyti. Taip atsitiko ir man. Tądien kai skausmas labai paaštrėjo tęsiau savo gydymą su Arnica (nors dozę sumažinau) tikėdamasi, kad po kelių dienų viskas aprims. Bet kelių dienų nereikėjo laukti. Jau sekančią dieną atsikėliau be skausmo. Jis dingo, tarsi niekad jo ir nebūtų buvę. Dar vieną dieną pagėriau Arnicą. Skausmas nebesugrįžo ir jau koks mėnuo gyvenu be jo. Nors vis dar geriu gydytojo Didžiulio duotus vaistukus ir turėčiau už poros savaičių pas jį apsilankyti. Būtų įdomu vėl peršviesti riešus ir išvysti rezultatus. Deja, vien dėl to į Lietuvą neskrisiu, tad kolkas nesužinosiu ar kas struktūriškai pasikeitė mano riešuose.

Taigi, šio rašinio reziumė - niekad nenuvertinkit Arnicos galios:) Atrodo toks įprastas, toks žinomas ir gal kiek nuvalkiotas vaistukas, bet jis iš tiesų mus gali labai daug kur išgelbėti ir nustebinti. Tikiuosi, kad jis padarys tokį patį 'stebuklą' ir tam brangiam žmogučiui, kuriam jį vakar užsakinėjau. O galbūt ir jums :)