Mitai apie autoimunines ligas ir ką gali pasiūlyti homeopatija

Praėjusį kartą aptarėme, kas yra uždegimas, kaip jis susijęs su autoimuniškumu ir kokios galimos jo priežastys. Taip pat sužinojom, kad ne viską mūsų organizme lemia genetika ir netgi, kad genus galima 'įjungti' ir 'išjungti', taip nulemiant jų išraišką. Apibendrinant galima sakyti, jog ieškodami sprendimų, kaip išsaugoti sveikatą esant genetiniam polinkiui į autoimuniškumą arba kaip ją susigrąžinti, jei autoimuniškumas jau išsireiškė, pirmiausia turime galvoti apie tai, kaip:

1. Suvaldyti uždegimą organizme, t.y.:

    a) Išgydyti žarnyno pralaidumą;
    b) Išvalyti organizmą nuo toksinų;
    c) Išgydyti chroniškas infekcijas;
    d) Atsisakyti netoleruojamų maisto produktų ir kaip įmanoma sumažinti aplinkos alergenus;
    e) Pamaitinti organizmą trūkstamais vitaminais ir mikroelementais;
    f) Išgydyti praeities traumas ir suvaldyti stresą.

 2. Atstatyti jau pažeistų organų funkciją - kiek tai įmanoma.

Visus šiuos gydymo aspektus aptarsime po truputį ateities įrašuose. Bet pirmiausia sugriaukim populiarius mitus apie autoimunines ligas.

Mitai apie autoimmunines ligas ir jų gydymą

1 Mitas: Autoimuninės ligos yra neišgydomos. Tai buvo pirma 'naujiena', kurią išgirdau, kai gavau savo diagnozę. Tik man tai buvo pasakyta ne tiesiogiai. Kai paklausiau gydytojo, kiek laiko reiks gerti jo išrašytus vaistus, jis šaltu veidu, be jokių emocijų atsakė: 'Visą likusį gyvenimą'. Jokio paiškinimo, jokio palaikymo, tik robotiškas patikrinimas, receptas, atsakymas, pinigų paėmimas ir viso geriausio. O kaip man toliau gyventi?

Šiandien aš žinau, kad tai daugelio pacientų patirtis. Daugelis priima savo likimą, susitaiko su tuo, ką gydytojas pasakė, nes gydytojas juk žino. Bet ar tikrai? Ar tikrai gydytojai žino viską, net ir savo siauroje specializacijoje? Kaip ir daugelis, mano gydytojas buvo įsitikinęs, kad genetika nulėmė mano ligą, tad jo požiūriu, kažką pakeisti bus neįmanoma. Tačiau šiandien mes žinome, kad genetika nelemia visko, kad daug kas priklauso nuo aplinkos - ji sudaro sąlygas genetikai pasireikšti arba ne. Ir priešingai nei su genetika, mes galim pakeisti savo aplinką - tiek vidinę, tiek išorinę.

2 Mitas: Jūsų simptomai niekur nedings be vaistų. Tada, kai klausiau gydytojo apie vaistus, taip pat paklausiau jo ką galėčiau padaryti, kad padėčiau sau, kad vaistų bent jau mažiau reikėtų. Jo nuomonė buvo vienareikšmė: 'Nieko. Gerk vaistus.' Dauguma gydytojų nesidomi 'alternatyviais' gydymo būdais, tokiais kaip tinkama mityba, relaksacija, ir pan. Jų ginklas 'gydant' ligas yra vienas - vaistai. Ir kai 'gydomos' autoimuninės ligos tie vaistai gali būti labai stiprūs, su baisiais pašaliniais efektais. Dažnai pacientui liepiama tiesiog su tuo susitaikyti, o neretai vaistų pašaliniams efektams sumažinti išrašomi dar kiti vaistai. Taip ir prasideda negalavimų ir jų slopinimo grandinė, kurią vargu ar kas gali pavadinti gydymu.

Manęs toks 'gydymas' niekad netenkino. Aš visad kažkur viduje žinojau, kad turi būti kitas būdas. Tokia jau aš esu, kad jei atsakymas manęs netenkina, aš ieškau kito atsakymo. Nemoku aš priimti autoritetų, jų nepatikrinusi. Man labiau patinka atrasti savo tiesą, nei susitikyti su kažkieno primesta. Taip prasidėjo mano kelionė į 'alternatyvius' gydymo būdus. Ir šiandien aš galiu pasakyti, kad cheminiai vaistai nėra vienintelis būdas sau padėti. Taip, kartais jų reikia. Aš neneigiu, kad ir jie turi savo vietą. Tačiau tai neturėtų būti pirmoji ir vieninelė gydymo priemonė. Daugeliu atveju, ypač jei liga yra pirminėse stadijose, vaistų galima išvengti, ir, kaip mano patirtis rodo, net juos pradėjus vartoti, su tinkama pagalba, galima pamažu jų atsisakyti.

3 Mitas: Gydant autoimunines ligas cheminiais vaistais, jų pašaliniai efektai yra minimalūs ir nereikšmingi. Deja deja... Kas ilgą laiką vartoja cheminius vaistus puikiai žino, kad kartais jų pašaliniai efektai gali būti baisesni už pačią ligą. Man dirbtiniai hormonai sureguliavo kraujo rezultatus, tačiau pašalinis jų poveikis buvo liūdnas ir skaudus. Aš tą poveikį supratau tik atsisakiusi vaistų, nors tai padariau per ilgą laiką, pamažu, ir su pagalba. Tik vaistams pasišalinus iš organizmo aš supratau, kad dėl jų buvau emociškai 'atbukusi' - buvau tarsi robotas, tarsi atskirta nuo savo emocijų, negalėjau jų nei išjausti, nei išreikšti. Kai tai supratau, jaučiausi, tarsi iš manęs kas būtų atėmęs kelerius metus mano gyvenimo, iš manęs ir iš mano šeimos. Tokie dalykai kraujo tyrime neatsispindi, bet labai paveikia mūsų gyvenimą.

Tad ar galima sakyti, kad vaitų pašaliniai efektai nėra svarbūs? Faktas yra tas, kad niekas, net jūsų gydytojas, nežino, kaip jūsų organizmas sureaguos į vaistus. Jūsų organizmo individuali reakcija nebūtinai bus įrašyta vaisto pašalinių efektų sąraše (beje, visiems vartojantiems vaistus rekomenduoju jį perskaityti). Dažnai jūsų gydytojas ir nepripažins, kad tai reakcija į vaistus. Kartais, kaip mano atveju, jūs ir pati nesuprasit kas vyksta. Cheminiai vaistai VISADA turi pašalinį poveikį. Autoimuninių ligų atveju, jie ne gydo ligą, o tik slopina jos simptomus. O nuslopinti simptomai visada randa kitą kelią priminti apie sutrikimą jūsų organizme. Dažnai tas kelias būna dar gilesnis sutrikimas.

4 Mitas: Pagalbiniai ir alternatyvūs gydymo būdai yra tik placebas. Kaip jau minėjau, dažnai gydytojai nesidomi alternatyviais gydymo būdais, mat, anot jų, jie remiasi tik mokslu įrodytais metodais. Deja, dažnai jų pačių mokslinės žinios apsiriboja tik jų siaura sritimi. Manau, nereikia būti mokslininku, jog suprastum, jog maistas veikia mūsų sveikatą. Bet čia juk dietologo darbas, ar ne? Arba, kad toksinai tikrai nepadaro mūsų sveikesniais. O čia jau toksikologo sritis? Kad alergijos mus veikia neigiamai, tai jau turbūt sužinotume iš alergologo.

Keista, kad net 21-am amžiuje šiuolaikinė medicina vis dar skirsto žmogaus organizmą į organus ir sistemas kiekvienai iš jų priskirdama vis kitą specialistą. Tad neretai autoimunine ar kita chroniška liga sergantis žmogus yra siuntinėjamas nuo vieno gydytojo pas kitą, kol atrandama, kas su juo negerai, patvirtinama diagnozė ir parenkamas 'gydymas'. Tai gali užtrukti metų metus. Deja, netgi 'gydymas' teatsižvelgia tik į labiausiai nukentėjusią kūno sistemą. Jis neapima viso organizmo. Na, nebent jums išrašo imuninę sistemą slopinančių vaistų. Tada jau 'gydomas' (ar naikinamas?) visas organizmas.

Nežinau, kaip jums, bet man labai keista, kai vis dar vengiama pripažinti, kad viskas, kas vyksta mūsų viduje ir viskas, kas pasiekia mus iš aplinkos, turi poveikį mūsų savijautai; kad vengiama atsižvelgti į paciento mitybą bei gyvenimo būdą; kad dažnai nepripažįstama pagalbinių terapijų reikšmė. Vėlgi kalbu iš savo ir savo klientų patirties - pagalbiniai ir alternatyvūs gydymo būdai (tokie kaip dieta, homeopatija, osteopatija, akupunktūra, žolinė medicina, joga, meditacija ir pan.) yra labai svarbūs organizmo balansui išlaikyti ir sugrąžinti. Jie gali padėti ne tik sumažinti ligos simptomus, bet ir iš esmės subalansuoti visą organizmą bei pašalinti priežastis, dėl kurių liga išsivystė. Bet svarbiausia, kad alternatyvios terapijos gali sugrąžinti pasitikėjimą savimi ir savo kūnu. Kai žmogus gauna viltį ir galimybę dalyvauti savo sveikime, kai atsakomybė sugrįžta į jo rankas, jis gali vėl pajusti savo galią, kurią liga galbūt buvo iš jo atėmusi.

Taigi, mano nuomone svarbu suprasti, kad būdų padėti sau yra ir jų yra daug. Ko gero sunkiausia yra surasti savo būdą, savo terapiją. Dažnai yra patariama pasikliauti savo instinktu. Bet turbūt dar dažniau žmogus pasirenka, tai apie ką tuo metu išgirsta, kas ką jam rekomenduoja, ar pan. Taip atsitiko ir su manimi. Kai pradėjau savo kelionę, pirmiausia susidomėjau sveika mityba. Belankydama mitybos kursus 'Naturopatinės Medicinos Koledže' apsilankiau įvairiuose seminaruose apie mitybą, žolininkystę, osteopatiją, bei homeopatiją. Homeopatija mane patraukė, kaip išsamiausia medicinos sistema, galinti pasiūlyti platų gydymo spektrą. Nusprendžiau ją studijuoti ir kartu pradėti homeoptinį gydymą, kuris tebesitęsia iki šiol, kaip ir mano domėjimasis kitomis alternatyvios medicinos šakomis. Tad ką gi homeopatija gali pasiūlyti pacientei su autoimunine liga?

Ką gali pasiūlyti homeopatija?

Pirmiausia, įsiklausymą ir išklausymą. Homeopatas skiria klientei apie 1,5 val, kad išgirstų viską apie jos ligą - nuo ligos pradžios iki dabartinės situacijos. Siekiama ne tik sužinoti objektyvius faktus apie ligą, bet ir suprasti kaip ta liga paveikė būtent šią pacientę, išgirsti jos subjektyvų ligos patyrimą. Tai yra galimybė visiškai atsiverti ir būti išklausytai saugioje konfidencialioje aplinkoje, be jokio teisimo ar vertinimo. Dažnai žmogus tai patiria pirmą kartą nuo ligos pradžios. Gijimas prasideda tada, kaip būname išklausyti ir suprasti. Tai ypač svarbu Hašimoto ligos pacientėms, kurių saviraiškos funkcija paprastai būna užslopinta.

Antra, homeopatas atlieka išsamią ligos ir jos istorijos analizę. Homeopatinės konsultacijos metu visada klausiama apie pacientės ligų istoriją, pradedant jos mamos nėštumu, gimdymu ir tęsiant persirgtų ligų, patirtų fizinių ar emocinių traumų, operacijų, vartotų vaistų ir pan. chronologija. Atsižvelgiama ir į pacientės genetiką, t.y. pagrindines chroniškas tėvų, senelių, bei brolių ir seserų ligas. Visa ši informaciją padeda suprasti kas galėjo paskatinti ligos atsiradimą, atrasti jos priešistorę ir šaknis, įvertinti kas ligą palaiko esamu metu ir nuo ko geriausia pradėti ją gydyti.

Trečia, homeopatas parenka individualų ligos gydymą. Homeopatų arsenale yra daug įvairių gydymo metodų ir apie 3500 homeopatinių vaistukų. Homeopatijos galimybės labai plačios. Vis dar yra vykdomi tyrimai ir diskutuojama ar homeopatija gali paveikti genų išsireiškimą. Kai kurie tyrimai yra daug žadantys, kiti ne tokie pozityvūs. Tačiau, net jei homeoptiniai preparatai negali deaktyvuoti autoimuniškumo genų, tinkamai parinkti jie gali sumažinti tendenciją sirgti tam tikromis ligomis, tuo pačiu sumažindami galimybę tą tendenciją perduoti ateities kartoms. Taipogi homeopatija gali padėti subalansuoti emocijas, sumažinti uždegimą, numalšinti infekcijas, pastiprinti ar netgi atstatyti organų funkcijas, padėti organizmui geriau detoksikuotis bei įsisavinti vitaminus ir mikroelementus, ir netgi pakeisti žarnyno mikroflorą. Homeopatinės analizės metu nusprendžiama į ką svarbiausia susikoncentruoti esamu metu ir parenkamas individualus, tik tai pacientei pritaikytas gydymas.

Na ir ko gero svarbiausia yra tai, kad homeopatija dirba kartu su jūsų kūnu, o ne prieš jį. Homeopatiniai vaistukai yra gaminami iš natūralių medžiagų (augalų, gyvūnų, ar mineralų), jie nėra toksiški ir nesukelia pripratimo. Jie neslopina ligos simptomų, bet stiprina organizmą, padėdami jam susibalansuoti ir išsigydyti pačiam. Tad homeopatija yra tinkama visiems, net besilaukiančioms moterims ir kūdikiams. Homeopatiniai vaistukai gali būti vartojami kartu su cheminiais vaistais, kaip dažnai ir būna pradžioje, kol organizmas sustiprėja ir vaistų galima atsisakyti. Žinoma, homeopatijos poveikis būna kur kas efektyvesnis, jei tuo pačiu yra pašalinamos ligą palaikančios priežastys, pvz. gliutenas ar kiti toksinai. Suderinus homeopatiją su dieta bei gyvenimo būdo pokyčiais gydymas gali būti efektyvesnis, o rezultatai greičiau pasiekiami.

Taigi, homeopatija skirta ne tik ūmių ligų gydymui. Kad ji būtų veiksminga, nereikia net ligos diagnozės - juk viską pasako jūsų individualūs simptomai. Ateity norečiau pristatyti vis daugiau pavyzdžių kaip homeopatija gali padėti chroniškų susirgimų atvejais, o tuo pačiu aptarti kokie gyvenimo būdo pokyčiai prisideda prie sveikatos palaikymo. Tad iki kitų susirašymų. Klausimus rašykite į komentarus :)

Šilto ir smagaus jums paskutiniojo vasaros mėnesio!